Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/239

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


nas, Šliūpas, Vištelis, Baltramaitis, barzdoti (labiau ar mažiau) Jablonskis, Landsbergis, Kudirka, Matulaičiai, bet jau skutasi Vileišiai, Šernas-Adomaitis, Leonas, Mašiotas. XX a. ir ypač pokariniais laikais lietuviškoji B. beveik visai išnyksta.

Philippe Histoire philosophique, politique et religieuse de la barbe 1845;
Môtefindt Geschichte d. Barttracht im alten Orient 1923.

Barzda Juozas 1863 sukilimo organizatorius Dusetų krašte ir knygų platintojas spaudos draudimo metais. Pasižymėjo drąsumu, apsukrumu ir žiaurumu. Įdavėjus kardavo ir buvo vadinamas „vaiduoklių vadu”. B. būrys stovėjo Ilgašilio miške. B. įsakymu jo būrys pakorė vieną šnipą ir II-gašilio žydą, šėtonu vadintą. Priešams nepateko dėl to, kad įdavėjai nežinojo, kas per vienas tas „vaiduoklių vadas”, o vietos žmonės jam pritarė ir neįdavė. Spaudą uždraudus, organizavo knygų pristatymą iš Prūsų, priglausdavo visus knygnešius ir knygas vietoje skleisdavo. Mirė Vainiūnų kaime prieš pat. I pas. karą ar jau karo metais.

Barzdai šakių aps. bžk. ir valsčiaus centras. Dokumentuose minimi nuo 1688. Gyventojų padavimais, B. gavo vardą nuo pirmojo gyventojo, nešiojusio ilgą barzdą. Nuo 1801 čia buvo medinė koplyčia kapinėse, 1919 koplyčia buvo paversta bažnyčia ir įkurta B. parapija. 1932 buvo pastatyta nauja mūro bžn. Nuo 1922 čia veikė Liet. moterų kultūros draugijos įkurta mergaičių namų ruošos mokykla.

Barzdis O'Nemachilus barbatulus L.) kaulingųjų (Teleostei) būrio, karpių (Cyprini-dae) šeimos žuvis. Tas pats kertiklis, rubuilis, šliužys, šližys. Kūnas verpstės pavidalo, smulkiais žvyneliais, šešiais ūsais apie žiotis. Ligi 15 cm ilgio. Lietuvoje paplitęs visuose upeliuose. Laikosi po akmenimis.

Barzdiškiai Šiaulių aps. Žeimelio vi. k., kurio gyventojai 1930 jubiliejiniais Vytauto metais pasistatydino paminklą Vytautui.

Barzdukai prūsų turėtųjų dievybių vardas. J. Maleckis savo Libellus de Sacrificiis et idolatria veterum Borussorum 1551 (kiti leidimai 1562, 1563, 1582, 1584 ir kt.) rašo prūsus turėjus Barstuccas, kuriuos vokiečiai vadina požemiuose gyvenančiais. M. Praetorius savo rašte Deliciae Prussicae (apie 1707) mini žemėje po šeimedžiu gyvenančius nykštukus, vad. Bardczukkai. Tam tikri burtininkai-barzdukones moką juos užburti, kad prisilaikytų vienoje ar kitoje vietoje. B. buvo žinomi ne vien prūsams, bet ir lietuviams. Mini juos ir K. Milkė 1800 žodyne ir nurodo, kad liaudies tikėjimu tai požeminiai žmogiūkščiai, mažo ūgio, bet ilgų barzdų. Etimologiškai B. kildinami iš barzdos: B. - barzdoti vyrukai. Ir Praetorius pastebėdavo, kad Nadruvoje vyras su ilga barzda vad. Barsdukkas. Plačiai apie B. pasakoja ir M. Stryjkovskis savo 1582 Kronikoje, bet vadina juos parstukais, siedamas su pirštu. Taigi, pirštukai. Jis duoda ir įv. prietarų, susietų su B. Jis juos sieja su žinomais v. Prūsuose ir v. Lenkijoje

Vytauto paminklas Barzdiškių k.

Barzdai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai