Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/25

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


6) Vytautas (g. 1905 IX 9 Lodzėje), Vinco B. sūnus, kompozitorius, pianistas ir virtuozas. Nuo 6 metų amžiaus iš savo tėvo pradėjo muzikos mokytis, o 8 metų ėmė komponuoti. 1915 koncerte Lodzėje atliko savo kompoziciją — Karo atbalsiai. 1918—1926 išėjo Lodzėje gimnaziją ir konservatoriją. Konservatorijoje būdamas, sukūrė veikalų fortepionui, smuikui, kvartetą, simfoniją op. 2, simfoninę poemą op. 8. 1923—1924 koncertavo Lenkijoje. 1926—1927 studijavo Lietuvos univ. humanitarinių mokslų fak. 1927 išvyko Paryžiun ir 1928 ten baigė konservatoriją, kartu 1927—1928 studijuodamas filosofiją Paryžiaus Sorbonoje. 1930—1939 Kauno konservatorijos profesorius, 1942—1948 New Yorko Conservatory of Musical Art ir Brookly.no Conservatory of Music prof., nuo 1942 veda nuosavą muzikos studiją New Yorke, nuo 1948 Musical Club organizatorius ir vedėjas. 1923—1939 davė per 300 fortepiono koncertų V. Europoje ir 1939-1940 a. 24 koncertus P. Amerikoje, nuo 1940 koncertavo JAV ir dalyvavo eilėje radio koncertų.

1928—1931 parašė muziką operai Vaidilutė ir baletui šokių sūkuryje, šiaip kelio-liką simfoninių veikalų, per 100 veikalų fortepionui ir stygų kvartetui. 1938 buvo Briuselio tarptautinio pianistų konkurso jury komisijos nariu, atstovavo Lietuvai tarptautiniuose muzikos festivaliuose 1938 Londone, 1939 Varšuvoje. Nuo 1929 dirba kaip muzikos kritikas. 1932—1935 Kaune leido ir redagavo žurnalą Muzika ir Teatras, dalyvauja lietuvių ir prancūzų muzikinėje spaudoje (Le Menestrel ir kt.).

V. B. muzika tvirta, optimistinė, su aiškiai muzikine konstrukcija. Jo melodija veržli ir originali. V. B. naudoja naujas kompozicines priemones, ir todėl laikomas vienu moderniausiųjų lietuvių kompozitorių.

Bacevičiūtė 1) Gražina Irena (g. 1909 II 5 Višakio Rūdos par.) Vinco Bacevičiaus duktė. Smuikininkė virtuoze ir kompozitorė. Pradėjo muzikos mokytis iš savo tėvo 5 metų amžiaus. 1916 griežė smuiku viename labdaros koncerte. 1921 studijavo Lodzėje privačioje konservatorijoje. 1928 baigusi gimnaziją Lodzėje, stojo į Varšuvos univ. ir konservatoriją, kurią pabaigė 1932. 1932—1933 studijavo muziką Paryžiuje, Po to koncertavo Kaune, Nicoje, Painioje Majorkos saloje. Už savo parašytą kvintetą Paryžiaus intelektualisčių moterų konkurse laimėjo I-ją dovaną. 1935 Varšuvoje tarptautiniame H. Veniavskio vardo smuikininkų konkurse laimėjo I premiją. 1949 Varšuvoje Chopino 100 m. mirties kompozitorių konkurse II premiją už koncertą fortepionui,

1952 Liège, Belgijoje tarptaut. kompozitorių konkurse I premiją už styginį kvartetą N. 4. Yra parašiusi fugų, variacijų fortepionui, 4 sonatas smuikui su forte-pionu, 4 styginius kvartetus, 15 simfoni-jėlių orkestrui, 4 simfonijas, 2 capriccio smuikui su fortepionu, kvintetą styginiams instrumentams, koncertą violončelei su simfoniniu orkestru, 2 baletus, keliasdešimt mažesnių kūrinių smuikui. Viena paskutiniųjų jos kompozicijų Suita dviems smuikams, išleista Krokuvoje 1950.

2) Vanda, Vinco B. duktė (g. 1915 VIII 10 Lodzėje, Lenkijoje), pianistė ir muzikos kritikė. 1928 baigė Lodzės gimn. ir konservatoriją. Atvykusi pas tėvą Kaunan, gilino pianistės mokslą prof. Ružickio klasėj Kauno konservatorijoje. 1929 išvyko vėl Lenkijon, kur Varšuvos konservatorijoje studijavo dainavimą, o Varšuvos univ. literatūrą. Muzikos kritikė lenkų spaudoje. 1953 nuolatinė muzikos apžvalgininkė Varšuvos radijo stotyje.

Bach Tiuringijos vokiečių muzikų giminė, XVII—XVIII a. davusi per 50 muzikų. Jų žymiausias:

1) Johann Sébastian <1685 III 21 — 1750 VII 28). Nuo 1701 privačiai mokėsi muzikos Hamburge ir kt. 1704—17.14 var-vargoninkavo Arn-stadte, Mūhlhausene, Weimare. Nuo 1714 Weimaro kunig. koncertmeisteris, 1717 Kčthene, nuo 1723 Leipcigo univ. muzikos direktorius, čia gyveno ir dirbo ligi mirties, pagaliau visiškai apakęs. B. muzika jungia polifoninę ir homofoninę muziką. Pirmąją jis pakėlė ligi tobulumo ir suderino su dar neįsigalėjusiu homofoniniu stiliumi tuo būdu, kad abu stiliai virto vienu Bacho stiliumi. -Parašė apie 250 bažnytinių kantatų. Iš penkių jo parašytu pasijų išliko tik dvi — Johannispassion ir Matthâuspassion. Reikšmingos h-moll mišios, 5 balsams Magnificat, Kalėdų, Prisikėlimo ir Velykų oratori-

Vyt. Bacevičius

Gražina Bacevičiūtė

Joh. Seb. Bach

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai