Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/257

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


prekybos centru. Pirmoji katalikų bžn. įk. 1509. 1884 buvo įkurta grynai lietuviška evangelikų-liuteronų parapija ir 1885 pastatyta bžn. Pradžios mokykla veikia nuo 1866. Ties Ančios upe yra piliakalnis, vad. Švedų kalnu. Piliakalnis turi apie 50 m ilgio, 10 m pločio. Išlikęs pylimas yra 5 m ilgio ir 3 m pločio.

Batakių giria Tauragės, Batakių ir Skaudvilės vi. ribose, tarp Tauragės ir Skaudvilės. Iš trijų šonų ji supa Batakių mstl. Girią kerta Šiaulių—Tauragės—Tilžės plentas. Žiemr. galas vad. Gryblaukio mišku, pietr. šonas -— Bijotų. Plotas 4275 ha. Dirvožemis daugiausia priesmėlio. Vyrauja eglės su pušimis, bet yra ir drebulių, juodalksnių. Priemaišoje skroblas, beržas, ąžuolas, uosis. B. girioje išskiriami šie tipai: žaliagirio (Oxalis - Myrtillus) girioje yra apie 444 ha, šilagirio (Vacci-nium) apie 3005 ha, sausašilio (Calluna) 450 ha, tyrašilio (Sphagnum) apie 243 ha. Perisi juodieji gandrai.

Batakių girininkija Tauragės miškų urėdijoje turėjo 2539 ha miško ir buvo padalinta 6 eiguvomis.

Batalha r. Portugalijos mst., 95 km nuo Lisabonos. 7620 gyv. (1951). Čia 1388 karalius Jonas I buvo pastatęs domininkonų vienuolyną, kuris, 1834 panaikintas, 1840 buvo paskelbtas tautiniu paminklu.

Batalija (it. battaglia, pr. bataille) 1) mūšis, kautynės; 2) burlaivių laikais laivų kautynių rikiuotės forma (žr. Jūrų karas).

Batalinė tapyba kautynių bei atskirų kovos scenų vaizdavimas. B. T. senovės Egio-te, Asirijoje, Graikijoje žinoma kaip sienų tapyba. V. Europoje B. T. prasideda renesanso metu. Iš pradžių buvo pasitenkinama atskirų kovos epizodų vaizdavimu. Iš šio laiko žinomos Michel Angelo kautynės ties Kašina ir Leonardo da Vinci kautynės ties Angiari. XVII a. B. T. virsta savarankiška tapybos šaka. Kiekviena tauta davė žymių batalinių tapytojų, įvairiai sprendusių B. T. uždavinius, pareinant nuo jų gyvenamojo laiko meninių srovių. Prancūzuose žinomi Gros, Delacroix, Vernet, Meissonier, vokiečiuose — Krūger, Albr. Adam, Bocklin, lenkuose —- Mateiko (Žalgirio mūšis), J. ir W. Kossak, Styka.

Batalionas (pr. bataillon) didžiausias taktiškasis pėstininkų junginys. Daugiausia kariuomenėse B. sudaromas 3 šaulių ir 1 sunkiųjų kulkosvydžių kuopos. Po 1914— 1918 karo B. sudėtis padidėjo dar 2—3 lengvesniojo tipo artilerijos pabūklais, vad. pėstininkų artilerija. Jei B. neįeina pėstininkų pulko sudėtin, tai jis vad. atskiruoju batalionu. Dažnai B. terminą skiria ir padedamosios kariuomenės junginiams.

Batangas miestas Filipinų salyno Luzono saloje. 53.000 gyv. (1950). Kavos, ryžių, vaisių, cukraus išvežimo uostas.

Batarėjos kalnas Suvieko miestelyje (Imbrado vi., į žiemv. nuo Zarasų, čičirio žiemv. dalyje), anot padavimo — žmonių pasakojimų, vieta, kur su švedais muštasi.

Batas (viduramžiais lot. battus) tas pats baidokas, laivas prekėms gabenti. 20—30 m ilgio, 4—5 m pločio, ligi 2 m grimzlės, 30—75 t talpos. Paprastai laivas medinis, nors dirbami ir geležiniai B. Turi burėms 1—2 stiebus, didelį vairą, išardomąją blik-tį ir užpakalyje kajutę vairininko šeimai gyventi. Dugnas plokščias. Kad jūra plaukiant nesisuptų, žemyn nuleidžiami iš šonų kabą du sparnai. B. plaukiodavo ir Nemunu ligi Kauno.

Batatas (Ipomaea Batatas Lam.) Convol-vulaceae šeimos kultūrinis šiltųjų krašlų vijoklinis augalas. Ilgas, plonas stiebas vyniojasi apie kaimyninius augalus. Šaknys gumbo pavidalo, pailgos, maistingos, jų daugiausia auginama Indijoje, Kinuose, Japonijoje, iš dalies ir Ispanijoje. Manoma, kad B. kilę iš v. Amerikos. Žmonės B. vadina saldžiosiomis bulvėmis.

Batavai iš Germanijos į Reino žemupį, į dabartinę Olandiją, senovėje atsikėlusi Batalha: Domininkonų vienuolynas ir bžn., kur palaidota daugelis portugalų karalių Batas Nemuno žemupyje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai