Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/26

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


jos. B. parašė ir pasaulinių kantatų, visą eilę kūrinių _fortepionui ir vargonams — preliudijų, fugų, fantazijų, sonatų, suitų, koncertų, variacijų. Smuikui rašė sonatas. Taip pat parašė eilę kompozicijų vėliau nebevartojamiems instrumentams. Prie jo gyvos galvos maža jo kompozicijų tebuvo išleista ir, tik 1829 Mendelssohnui Berlyne pastačius jo Matthäuspassion, imta domėtis jo kūryba. Vienas didžiausiųjų vokiečių muzikų, B. ne tik davė Vokietijai eilę kompozitorių, vargonininkų ir pianistų, jų tarpe keletą jo sūnų, bet ir darė didelę įtaką daugeliui vėlesniųjų žymių kompozitorių. 1850 įsteigta Leipzige B. draugija 1851—1900 išleido jo kūrinių 59 tomus.

Ph. Spitta J. S. Bach 1921;
A. Schiveitser J. S. B. le musicien poete 1908;
W. Gurlitt J. S. B. III leid. 1948;
W. Vetter Der Kapelmeister B. 1950;
H. Keller Die Orgelwerke B. S. 1948;
(”) Die Klavierwerke B. S. 1950.

2) Wilhelm Friedemann (.1710— 1784) vyriausias J. S. sūnus, 1733-1764 vargonininkas Dresdene ir Hallėje, parašęs eilę koncertų, sonatų.

3) Carl Philipp Immanuel (17.14 —1788) J. S. B. sūnus, kaip muzikas veikė Berlyne ir Hamburge, kūrė koncertus, fantazijas, pasijas, oratorijas. Reikšmingas jo veikalas Versuch über die wahre Art, das Klavier zu spielen 1735—1762.

4) Johann Christian (1735—1782) J. S. B. sūnus, 1754—1760 gyvenęs Milane, nuo 1762 Londone, rašė arijas, koncertus.

5) JohannChristophFriedrich (1732—1795) J. S. B. sūnus, nuo 1756 kapelmeisteris Biickenburge. Rašė kantatas, oratorijas.

6) Wilhelm Friedrich Ernest (1759—1845) J. S. B. vaikaitis, 5-jo sūnus. Nuo 1780 Berlyne karališkojo orkestro dirigentas, rašęs oratorijas, kantatas, simfonijas, sonatas.

Bach 1) Alexander (1813 —1893) Austrijos politikas. 1848 dalyvavo liberaliniame kabinete teisingumo ministeriu, bet greitai virto revoliucijos priešu centralistu, perėjo į reakcinius Austrijos kabinetus ir, būdamas vidaus reikalų ministeriu, dirbo absoliutizmo ir biurokratizmo sustiprinimo darbą. 1859 gavo nuo valdžios pasitraukti.

2) Carl (1847—1931) vokiečių inžinierius, nuo 1878 Stuttgarto augštosios technikos mokyklos prof. 1883 joje įrengė laboratoriją medžiagų atsparumui tikrinti. Moderniojo medžiagų atsparumo mokslų grindėjas savo veikalais: Die Maschinenelemente 1881, Elastizität u. Festigkeit 1889.

Baehaiialijos (gr. Bakcheion) iš Graikijos atėjusios triukšmingos romėnų šventės Bacho (Dioniso) garbei. Jos buvo atliekamos tam tikros B. organizacijos, kuriai pradžioje priklausė vien moterys, paskiau ir vyrai. Apeigų šventimas naktimis ir visas to kulto paslaptingumas kėlė visuomenėje nepasitenkinimą, net ir politinių įtarimų. Romoje buvo patraukta teisman 7000 B. dalyvių, ir daug jų buvo nubausta mirtimi. 186 pr. Kr. Romos senatas atskiru įstatymu de bacchanalibus jas uždraudė visoje Italijoje. Tačiau B. dar ilgai buvo slaptai keliamos, ypač p. Italijoje.

Bacįhantės bachanalijų dalyvės.

Bachas (lot. Bacchus) graikiškos trakiškos kilmės dievas, vadinamas Dionisu ir kitais vardais, bet ypač nuo V a. pr. Kr. plačiausiai žinomas B. vardu, kuris tėra pažyminys. Kadaise buvo garbinamas jaučio pavidalo, paskiau — su jaučio ragais galvoje. Ikarijoje išmokęs graikus gaminti vyną, liko vyno ir vynuogių globėju, nors seniau buvo gamtos ir derlingumo dievas. Vėliau virto tik linksmybės dievu. Pirmykštė jo garbinimo vieta buvo Tėbai, bet vėliau jis buvo plačiai garbinamas ir už Graikijos ribų. Seniau skulptoriai jį vaizduodavo senyvą, barzdotą vyrą, o vėliau jauną, gražų, visai nuogą vaikiną. Jam buvo skiriamos dvi metinės šventės, kur dalyvaudavo beveik vienos moterys. Krikščionybės laikais jo garbinimui išnykus, ligi mūsų laikų jis išliko savotišku girtavimo simboliu, o jo garbei buvo sukurta daugybė įv. girtuoklių himnų. Pvz. ir Lietuvoje dar XIX a. 20-siais metais Silvestras Valiūnas buvo parašęs „šlovė Bachusa”: Giedosime giesmę Karaliaus mūsų, Bachusa Tėvą vargstančių, Žmonių siratų ir nuliūdusių, Visokio stono esančių .. .

Bachaumont 1) Louis Petit (1690— 1771) saloninis prancūzų rašytojas, laikomas autoriumi pirmųjų tomų Mémoires secrets pour servir à l’histoire de la republique, 1762—1771 išėjusių 15 tomų, vėliau Pidansat de Mairobert pratęstų ligi 36 tomų. šie memuarai duoda medžiagos to laiko būčiai nušviesti ir ypačiai supažindina su cenzūros sulaikytaisiais raštais.

2) François (1624 — 1702 prancūzų poetas, satyrų ir epigramų prieš ministerį Mazarinį, vad. mazarinidų, autorius. Dalyvavo opozicijoje prieš Mazarinį, kuriai, spėjama, jis ir sugalvojęs Frondos vardą. Jo eilėraščiai Oeuvres de Chapelle et Bachaumont išl. 1755.

Bachčisarai (totoriškai — sodų rūmai) Krymo mst., nuo XV a. ligi 1783 Krymo totorių chanų sostinė. Netoli B. yra čufut Kale buvęs karaimų centras, įdomus savo senoviniais statybos paminklais. Pačiame B. yra XVI a. statyti Krymo chanų rūmai Chansarai, paversti muzėjumi. B. tryškynė apdainuota A. Puškino 1822 poemoje Bach-čisaraiskij fontan ir A. Mickevičiaus 1825 Krymo sonetuose.

Bachelet 1) Alfred (1864—1944) vienas prancūzų moderniosios muzikos atstovų. Labiausiai žinomas operomis Scemo 1914, Quand la cloche sonnera 1923 ir Un

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai