Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/262

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


S. B. nuversti nuo sosto. Bet mėgintoją S. B. sumušė ir privertė bėgti pas Maksi-milioną.

Tuo tarpu S. B. jieškojo progos išvengti priklausomybės nuo Turkijos: svajojo sudaryti sąjungą su Prancūzija ir Lenkija; per savo pasiuntinį lenkams pasiūlė nutraukti karą su Maskva ir savo jėgas nukreipti prieš turkus. Plenrikui Valois pabėgus Prancūzijon, S. B. ryšiai su Prancūzija ir Lenkija susilpnėjo. Tuomet Bekeš slaptai tarėsi ne tik su Viena, bet ir su turkais bei lenkais. O toliau visur prisisamdęs kareivių, 1575 VI įsiveržė į Transilvaniją. Bet S. B. prie Szent Pal pilies jį visiškai sumušė. Bekeš pabėgo Lenkijon, o ten buvo suimtas.

S. B. išrinkimas Lietuvos ir Lenkijos karaliumi. Henrikui Valois pabėgus į Prancūziją, 1575 V 12 susirinko elekcinis seimas, kuriame atsirado daug kandidatų į sostą: S. B. ir did. Maskvos kunigaikštis Jonas IV, imperatorius Masimilionas ir jo sūnus Ernestas, švedų karalius Jonas III ir dar virtinė. Nesusitarus, buvo sušauktas antras elekcinis seimas Varšuvoje. Ir čia ne tik priešingas kandidatūras statydavo atskirai Lietuva ir atskirai Lenkija, bet nė vieno krašto atstovų tarpe nebuvo sutarimo.

1575 XII 12 primas Uchanskis netikėtai paskelbė karaliumi Maksimilioną, o XII 14 bajorų maršalka Mikalojus Sienickis paskelbė karaliene Oną, Žygimanto Augusto seserį, ir karaliumi Steponą Batorą. Išrinkus du karalius, S. B. palaikantieji bajorai sušaukė naują seimą Jendžejeve. Tas seimas patvirtino S. B. išrinkimą, nors lietuviai ten ir nedalyvavo. S. B. 1576 II 8 prisiekė vad. pacta conventa — jam nustatytąsias valdymo sąlygas. Paskum pavedė Transilvanijos valdymą savo broliui Kristupui ir 1576 IV 5 atvyko į Krokuvą, kur susituokė su Ona Jogailaite. Tada abudu buvo vainikuoti.

Tuo tarpu 1576 IV 19 Gardine susirinkęs Lietuvos seimas anokio S. B. išrinkimo griežtai nepripažino. Bet Krokuvon nuvykusi Lietuvos delegacija su Hle-bavičiumi priešakyje jau ėmė jieškoti būdų susitarti. Naujas Lietuvos seimas, susirinkęs Mstibogove (Gardino krašte), nutarė pripažinti S. B. išrinkimą, jei jis pažadės patenkinti Lietuvos reikalavimus. Mat, Lietuvos atstovų tikslas buvo apsaugoti Lietuvos savarankiškumą, nors ir Lietuvos nepripažįstamos Liublino unijos akto ribose. Tam tikrą tų reikalavimų dalį S. B. priėmus, ir Lietuvos delegacija visos Lietuvos vardu 1576 VI 29 pripažino S. B. didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu.

S. B. politiniai planai. Jieškoda-mas Lietuvos ir Lenkijos sosto, S. B. visų pirma norėjo visą Vengriją išvaduoti iš austrų ir turkų jungo. Viena priemonių tam pasiekti turėjęs būti jo naujosios tėvynės politinis sustiprinimas, Maskvos suvaržymas ir po to Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos jėgų nukreipimas prieš turkus ir drauge atsipalaidojimas nuo Austrijos. Šiuos planus jis taip atsargiai vykdė, kad turkų sultonas net laikė jį savo šalininku ir per savo pasiuntinį palaikė jo kandidatūrą į sostą.

Dancigo sutvarkymas. Pralaimėjęs važybas su S. B. dėl Lietuvos ir Lenkijos sosto, Maksimilionas kurstė prieš S. B. Prūsiją, žadindamas jai viltis atsirišti nuo Lenkijos. Dėl S. B. ypač nedraugiškai buvo nusiteikęs Dancigas, ir todėl samdėsi kariuomenę karui su S. B., sudarė sutartį su Danija ir atsisakė duoti ištikimybės priesaiką. S. B. paskelbė dancigiečius maištininkais. Gi šie išplėšė katalikų bažnyčias, Olivos vienuolyną ir katalikų dvasininkų dvarus. S. B. gavęs piniginę paramą iš Lenkijos dvasininkų sinodo Piotrkove ir iš kaikurių Dancigo konkurentų Prūsijoje, išsiuntė kariuomenę, privertusią dancigiečius taikos prašyti. 1577 XII 16 buvo pasirašyta sutartis, kuria Dancigas turėjo sumokėti kontribuciją, atlyginti nuostolius už sugriautą Olivos vienuolyną, o iš savo pusės S. B. paskelbė amnestiją ir pripažino protestantų tikėjimo laisvę.

S. B. ir Turkija bei totoriai. Artimiausiuoju tikslu laikydamas karą su Maskva, S. B. norėdamas apsisaugoti iš pietų, 1577 XI 5 pasirašė sutartį su Turkijos sultonu: sultonas pasižadėjo sulaikyti Krymo totorius nuo Lietuvos ir Lenkijos žemių puldinėjimo ir net duoti S. B. karinę pagalbą. Bet dėl pačių totorių ir turkų protektorato Moldavijos nepaliaujamų kazokų puldinėjimų, totoriai 1578 II puolė Va-luinę ir Podolę. 1578 IX S. B. pavyko pasirašyti taiką su totoriais, pasitenkinusiais piniginėmis dovanomis ir net pažadėjusiais S. B. remti kare su Maskva. Su sudrausti-nais kazokais .1578 IX 16 surašyta sutartis: susitarta sudaryti samdomąją ir S. B. paskirtojo vado vadovaujamą kazokų kariuomenę, kad tik tie kazokai remtų S. B. kare su Maskva.

Karas su Maskva. Elekciniame seime atkritus Maskvos didž. kunig. kandidatūrai į Lietuvos sostą, S. B. numatė, kad Maskva galėtų pulti ne tik dar Maskvos neužimtą Livonijos dalį, bet ir Lietuvą. Tuo tarpu ir Livonijos vokiečiuose buvo prasi- Steponas Batoras

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai