Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/27

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


jardin sur l’Oronte 1932, simfonine poema La joie, nokturnu smuikui ir orkestrui. Turėjo didelę įtaką muzikiniam gyvenimui.

2) Jean Louis Théodore (1820-1879) prancūzų istorikas, paskelbęs eilę studijų iš Prancūzijos istorijos: Sur la formation de la nationalité française 1859, Cours d’histoire de France 1868—1875, Dictionnaire de biographie et d’histoire 101889 (kartu su Dezobry).

Bachelier Jean Jacques (1724—1805) Prancūzijos Sèvres farforo fabriko direktorius, 1766 įkūręs Paryžiuje pirmąją paišybos mokyklą amatininkams, nuo 1877 virtusią École nationale des Artės décoratifs— taikomojo meno augštąja mokykla.

Bachem 1) Julius (1845-1918) vokiečių katalikų veikėjas, 1876—1891 Prūsijos seimo narys (centro grupės), 1876 katalikiškosios Görresgesellschaft vienas steigėjų.

2) Kari (1858—1936) Juliaus brolis, vokiečių istorikas ir politinis katalikų veikėjas. Išsp. Vorgeschichte, Geschichte und Politik der deutschen Zentrumspartei 1926 —1928 ir kt.

Bacher Julius (1810—1889) vokiečių rašytojas, žydas iš Ragainės, gydytojas Maž. Lietuvos Pobėtuose, Karaliaučiuje, paskiau Berlyne ir Charlottenburge, išleidęs istorinius romanus ir dramas: Sophie Charlotte 1857, Sibylle von Kleve 1865, Napoleons letzte Liebe 1868.

Bachitherium Filh. žinduolių klasės, tra-gulidae (beragių liliputinių elnių) šeimos išmirusi gentis, kurios kaulai rasti oligoceno sluogsniuose Prancūzijoje.

Bachius, Bacchius triskiemenė eiliavimo pėda iš vieno trumpojo ir dviejų ilgųjų skiemenų. Pradžioje tebuvo vartojama giesmėse Bacho garbei, vėliau Plauto ir M. romėnų rašytojų komedijose. Jai yra artima ir persų pėda Firdusio poemoje.

Bachmann 1) A d o 1 f (1849 —1914) Austrijos istorikas ir politinis veikėjas, Prahos vokiečių univ. prof., 1907—1914 parlamento narys. Parūpino čekų kritikos smarkiai puolamus Austrijos ir Čekijos XV a. tyrinėjimus: Boehmen und seine Nachbarländer unter Georg von Podiebrad 1878, Deutsche Reichsgeschichte im Zeitalter Friedrichs III und Maximilian I 1884-1894.

2) Alberto Abraham (g. 1875) šveicarų smuikininkas virtuozas. Sukūrė smuikui sonatą, du koncertus ir kt. Išleido Les grands violinists du passé 1913, Encyclopédie du violon 1925.

3) Anton (1716—1800) vokiečių muzikas, muzikos instrumentų tobulintojas, muzikos automatų išradėjas.

4) Sixtus (1754^—1820) vokiečių vienuolis vargonininkas ir kompozitorius, sukūrė 4 sonatas fortepionui, fugų vargonams, simfonijų, keletą mišių.

Bachmatavičius Kazimieras (1807 Svyrių vi. Dokšicuose — 1837 Svyrių vi. Dobrovi-lianuose, Švenčionių aps.) tapytojas ir lito-grafas. Tapybą studijavo Vilniaus univ. meno mokyklojė iš J. Rustemo. Piešė vaizdelius, aliejinius paveikslus bei portretus. Dirbo ir litografijos srityje ir išleido keletą savo darbo litografijų rinkinių: Wspomnie-nia Vilna 1837 (trijų litografijų rinkinėlis), paskiau Olrosiady, Dobrowlany.

P. Galaunė Vilniaus Meno Mokykla 1928.

Baehmetev 1) Borisas (1880 —1951 Brookfield Conn.) hidraulikas. 1911—1915 Petrapilio politechnikos inst. prof. 1915 išsikėlė į JAV ir 1917—1931 buvo neoficialusis Rusijos atstovas JAV ligi to laiko, kol JAV pripažino sovietų valdžią. 1931—1951 Columbia univ. New Yorke prof.

2) Mikalojus (1807-189,1) rusų kompozitorius. Pradžioje karininkas ir diplomatas, po 1842 sudarė orkestrą iš savo dvaro baudžiauninkų. 1861—1883 caro kapelijos direktorius. Parašė per 50 tikybinių ir pasaulietinių kompozicijų.

Bachofen Johann Jakob (1815-1887) šveicarų kultūros istorikas bei filosofas. 1841 tapęs ord. prof. romėnų teisei Baselio univ., netrukus pasitraukė į privataus mokslininko gyvenimą. Lyginamosios teisės istorijos grindėjas, pirmasis nurodęs į romėnų teisės religinius pagrindus. ¡Nepasitenkindamas klasikiniu antikos aiškinimu, leidosi į mitų bei simbolių tyrimą („mitas yra simbolio egzegezė”). Pasaulio istorija jam yra kova tarp šviesos ir tamsos, dangaus ir žemės, gimimo ir mirties, vyriškojo ir moteriškojo prado, žemė — „motiniškumo nešėja”, saulė —• „vyriškumo”. Etnologijoje teigė plėtotę nuo promiskuiteto („laisvos meilės”) per matriarchatą į patriarchatą. Išsp. Grabersymbolik der Alten 1895, Das Mut-terrecht 1861, Urreligion u. antike Symbo-le, Der Mythus von Orient u. Okzident 1926. Visus raštus nuo 1943 leidžia K. Meuli.

O. A. Bernoulli J. J. B. u. das Natursymbol

1924; K. Kerenyi J. J. B. 1945.

Bachrach 1) Jehuda (1775 — 1846) Seinų rabinas, parašęs Vilniuje išleistas talmudines noveles — Nimuke-ha-Gerib.

2) Jokūbas (1824 Seinuose — 1896 Balstogėje) susipažinęs su karaimais Kryme ir jų raštais, rašė apie juos hebrajų kal- Bachmatavičiaus litografija

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai