Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/283

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


žmonės. Į valstiečių reikalą įsikišo rusų vyriausybė. Įstatymas apie majoratus 1835 X 4 (16) konfiskuotuose dvaruose ir atiduotuose rusams tarp kitų prievolių pažymėjo, kad turi sutvarkyti valstiečių reikalą ir nurodyti, kaip jie turi tapti savininkais. 1846 V 26 įstatymas nustatė valstiečių žemės neliečiamybę. Lažos virto činšais. 1863-1864 sukilimas'"iškėlė vėl valstiečių reformos reikalą ir žadėjo žemę nuosavybėn dykai, o ponams atlyginimą iš iždo. 1864 II 19 priimta valstiečių reforma: jie virto savininkais, išpirkdami prievoles (lažas), žemė — dykai.

H. Doniol Histoire des classeš rurales en France 1887; Knapp Bauernbefreiung in d. älteren Theilen Preussens 1887; N. P. Semenov Osvoboždenie kres-tjan 1889—1892; E. Römer Beiträge zu Litauens Wirtschaftsgeschichte 1897; A. Janulaitis Valstiečių sukilimas XVIII a. 1910; (”) 1863—-1864 sukilimas Lietuvoje 1921; (”) Baudžiavų panaikinimo sumanymai Lietuvoje 1929; P. Klimas Lietuvos žemės valdymo istorija 1919; (”) Muravjovo laikmetis 1920; A. Rimka Lietuvos visuomenės ūkio bruožai ligi Liublino unijos 1924; A. Siviętochowski Histo-rja chlopöw polskich 1925—1928; M. Weber Ūkio istorija 1929; W. Wieczorek Z dziejöw ustroju rol-nego W. Ks. Litewskiego XVIII w. 1929 ;žabko-Protopowicz Praca najemna i najemnik w W. Ks. Litewskiem w XVIII w. 1939; K. Jablonskis XVI a. belaisviai kaimynai Lietuvoje 1930; (”) Apie vergus D. Lietuvos Kun-joje XVI a. pradžioje 1930; Z. Ivinskis Geschichte der Bauernstandes in Litauen 1933; (”) Lietuvos valstiečių luomo susiformavimas ir raida 1935; E. Weise Der Bauernaufstand in Preussen. 1935; H. Moscicki Sprawa wlolcianska na Litwie w pierwszej cwierci XIX w. 1908; V. Daugirdaitė-Sruogienė žemaičių bajorų ūkis pirmoje pusėje XIX a. 1938; P. Ruseckas Baudžiava I 1936.

Bauer 1) Andreas (1783—1860), vokiečių mechanikas, su F. Königu išradęs naują spausdinimo mašiną, pagreitinusią darbą.

2) Bruno (1809—1882) vokiečių protestantų teologas, priklausęs vad. dešiniajam hegelistų sparnui, 1839—=1842 dėstęs Bonnos univ., bet pašalintas dėl savo pažiūrų. Pasireiškė kraštutiniškai griežtu Biblijos kritiku savo raštuose: Kritik der Geschichte der Offenbarung 1838 ir Kritik der Evangelien 1850, atmesdamas tradicinę Dievo sąvoką ir anapusinį gyvenimą.

3) Gustav (1870 Darkiemyje, M. Lietuvoje — 1944) vokiečių politikas socialdemokratas. Veikęs nuo 1903 profesinėse sąjungose, 1912—1918 ir 1920—1928 socialdemokratų atstovas reichstage. 1919 VI pirmasis Vokietijos respublikos min. pirmininkas, turėjęs priimti Versailles sutartį. Jo metu buvo paruošta vad. Weimaro konstitucija. 1920 III po Kappo pučo pasitraukęs, dar tris kartus buvo ministeriu, kol 1928 pasitraukė iš politinio gyvenimo.

4) Harold (1873—1951) amerikiečių-anglų pianistas (gimęs Anglijoje iš tėvo anglo ir motinos vokietės, bet vėliau daugiau gyvenęs JAV). 9 metų vaikas pasirodęs viešame smuiko koncerte, vėliau I. Pa-derevskio buvo nukreiptas į fortepioną. 1893 viešai pasirodęs kaip pianistas, koncertavo nuo Rusijos ligi JAV. Po I pas. karo apsigyvenęs New Yorke, įsteigė draugiją Beethoveno kūrybai skleisti.

5) Karoline (1807—1878) vokiečių aktorė. 1829 ištekėjo už Coburgo princo Leopoldo, vėlesnio belgų karaliaus, bet jau 1831 nuo jo atsiskyrė ir grįžo teatran, kur išbuvo ligi 1844, tais metais ištekėdama už Vladislovo Broel-Platerio, kilusio iš Lietuvos. Ji vėliau išleido teatrinius atsiminimus iš Berlyno ir savo autobiografiją, pažeidžiančią karaliaus Leopoldo garbę (išsp. 1878).

6) Marion Eugénie (g. 1887) prancūzų žydų kilmės amerikietė kompozitorė. Gilinusi Prancūzijoje kompozicijos studijas, grįžusi į JAV atsidėjo moderninės muzikos propagandai paskaitomis ir straipsniais. Dėsto muziką New Yorko univ. Tarptautinės muzikų sąjungos valdybos narė (vienintelė moteris). Jos kūryba kraštutiniškai moderniška. Svarbiausieji kūriniai: simfoninė suita stygų orkestrui, concertino obojui, klarnetui ir stygų orkestrui, koncertas fortepionui su orkestru, trio sonata, choreografiniai škicai filmams.

7) Otto (1882—1938 Paryžiuje) austrų socialdemokratų veikėjas ir austromarksiz-mo kūrėjas. I pas. kare buvo rusų nelaisvėje. 1917 grįžo į Austriją. 1918 XI—1919 VI užs. reikalų min. sekretorius. Jam vadovaujant, sudaryta 1925 soc. dem. Linco programa, tapusi pavyzdžiu kitų šalių sd. programoms. 1934 emigravo Čekoslovakijon, vėliau Prancūzijon. Išsp. Nationalitätenfrage 1907, Das arbeitende Volk und die Nationalitätenfrage 1911, Die österreichische Revolution 1923, Sozialdemokratische Agrarpolitik 1926, Kapitalismus und Sozialismus nach dem Weltkrieg, I. 1931, Der Aufstand der österreichischen Arbeiter 1934, Zwischen zwei Weltkriegen 1936. Liet. išversta: Kelias į Socializmą 1921, Bolševizmas ar socialdemokratija 1921, Socialdemokratija, religija ir bažnyčia 1931.

8) Stephan (1865—1934) šveicarų socialinis politikas, nuo 1901 tarptautės sąjungos darbo apsaugai sekretorius ir jo paties įsteigto tarptautinio darbo biuro direktorius. 1919 šis biuras buvo įjungtas į Tautų Sąjungos organizaciją.

9) Walter (g. 1904) vokiečių poetas ir rašytojas, savo kūryboje žadinąs socialinę sąžinę ir skelbiąs europietinį humanizmą. Išsp. Ein Mann zog in die Stadt 1931, Das Herz der Erde 1933, Die Horde Moris 1935, Tagebuchblätter aus Frankreich 1941 — 1943, Das Lied der Freiheit 1948, Blätter von der Hoffnung 1949.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai