Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/301

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


visuomet buvo kelios šakos, kaip atskirai veikiančios vienuolijos. Žymesnės jų yra šios: 1. Šv. Išganytojo B. Melkitai. Vienuolija įkurta 1708. Jos gyvenimo pagrinde yra kontemplacija ir apaštalavimas. Šių B. vienuolynai yra Fenikijoje, Palestinoje ir Egipte. Jie turi 7 vienuolynus su 290 vienuolių. 2. Baladitai Š u w a j r i-t a i, arba šv. Jono Krikštytojo B. Melkitų ordinas, įkurtas 1710. Šio ordino vienuoliai gyvena liturginiu gyvenimu, apaštalauja ir dirba artimo meilės darbus. Jų veikla Beiruto ir Zahleh vyskupijos ribose, kur jie turi 5 vienuolynus, su parapijomis ir su 118 narių. 3. B. Melkitų Alepiečių ordinas, 1824 atsiskyręs nuo Baladitų, turi 5 vienuolynus, 75 vienuolius ir Ba’albek, Zahleh, Tripolio Damasko ir Egipto bei Sudano vyskupijose valdo 25 parapijas. 4. Italijos B. Į Italija jie atvyko iš Bizantijos imperijos VI a. ir iki šiol savo pareigas atlieka graikiškai. Kelis šimtmečius jų vienuolynai klestėjo, bet ilgainiui B. pradėjo nebesisekti, ir jau buvo palikęs tik vienas Grottaferrata vienuolynas. Po 1909 reformos Italijos B. pradeda vėl atsigauti. 5. Šv. Juozapato B. ordinas veikė slaviškoje Lietuvos valstybės dalyje, Rusijoj, Lenkijoj ir paskutiniu metu Vengrijoj. Šv. Juozapato vardą B. pasirinko dėl to, kad šventasis buvo garsus vienuolis, Polocko arkivyskupas, kankinys (m. 1623) ir stengėsi grąžinti slavus schizmatikus. Slaviškuose kraštuose B. atsirado IX a. Pirmasis jų vienuolynas Lietuvoje bus buvęs įk. 1497 Kobrynyje. XVI a. daugiausia kūrėsi Vilniaus vyskupijoje: Barimuose, Glušnioje, Pastoviuose ir kt., o Žemaičių vyskupijoje teįsikūrė tik vienas B. vienuolynas Padubysyje (Nepriklausomybės laikais pavadintame Bazilionais),-pasak Valančiaus Žemaitiu Wiskupistės II p. 136 „tarsi idiem, kad žemajtems niekokiu zo-kaninku netruktum”.

Pradžioje B. ordinas buvo uždaras, kon-templatyvus. Kiekvienas jų vienuolynas veikė atskirai: su kitais vienuolynais neturėjo ryšių. Tokia sistema netiko schizmatikų krašte, kur trūko misijonierių. B. reformą pradėjo šv. Juozapatas, o po jo mirties toliau dirbo Vilniaus archimandritas, nuo 1614 Kievo metropolitas Juozas Ruts-kis. 1617 jis sukvietė Rūtos dvare prie Naugarduko B. į bendrą kapitulą, kur su Vilniaus jėzuitų pagalba patiekė konstitucijų projektą. Jose buvo palikta senoji choro pareiga ir nutartas apaštalavimas. Visi vienuolynai sujungti vieno generalio archimandrito valdžion. B. apaštalavimo priežiūra buvo metropolito. Be trijų įžadų, jie darė ketvirtą — nesiekti augštų pareigų. Lietuvos B. reforma patiko Romai. 1624 Propaganda Fidei kongregacija ragino Lenkijos B. priimti Lietuvos B. reformą. Tie taip ir padarė. Taip 1743 įsikūrė Švč. Mergelės Marijos B. provincija Lenkijoje. XIX a. pradžioje B. vienuolynų, ypač rytų ir pietų Lietuvoje, buvo ligi šimto, kurių daug buvo sudaryta iš parapinių bažnyčių ir turėjo po 2, 3, 4 vienuolius. Tuomet jiems priklausė ligi 20.000 valstiečių. Prieš B. panaikinimą jie buvo sudarę tris provincijas — Gudijos, Lietuvos ir Ukrainos Valuinėje. Tada jie turėjo 12 naujokynų, 10 pensionatų mergaitėms prie B. vienuolynų ir 14 mokyklų berniukams. Apie 1824 buvo 84 vyrų ir 11 moterų vienuolynų. 1827 X 9 caro Mikalojaus I įsakymu B. vienuolynai buvo faktiškai supravoslavinti, 1831 iš jų buvo atimtos visos mokyklos, 1832 II 16 buvo panaikinti atskiri B. provinciolai, 1833 X 26 Počajevo vienuolynas buvo atiduotas pravoslavams, o su likusiais šitaip padaryta ligi 1839 II12, kai Rusijos valstybėje unitai buvo visiškai panaikinti. Tik ligi 1865 buvo palikti keli B. vienuolynai Chelmno vyskupijoje. Dar keli vienuolynai buvo išlikę Galicijoje, kur ir tuos panaikino, per II pas. karą bolševikai Galiciją užgrobę.

XVII—XVIII a. Lietuvos B. turėjo veiklią spaustuvę Supraslyje, kur spausdino tikybines knygas lotynų, gudų, ukrainiečių, lenkų ir lietuvių kalbomis. 1785 išsp. ir lietuviškai Žiwatą Poną Jezusa. Kita spaustuvė dirbo nuo 1628 ligi 1839 Vilniuje. Ji ypač pasižymėjo 1794 sukilimo metu spausdindama visus sukilėlių spaudinius, jų tarpe ir kun. Mykolo Karpavičiaus (vėlesniojo pirmojo Vygrių vyskupo) lietuvišką vertimą Kozonį Unt gaylinga atprowijima Pa-graba už tus..., kuryi sawa žiwata už wal-nasty yr sawa žiamy pabengi.

Bazilionai

Bazilionų vienuolyno Vilniuje kiemas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai