Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/303

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Vienoje 1202 pasirodžiusio viename šulinyje B., kuris buvęs nužudytas vieno jaunikio, nusileidusio į šulinį su veidrodžiu, į kurį žiūrėdamas, B. pats plyšęs. Vilniaus padavimuose buvusi išlikusi legenda apie atsiradusį Žygimanto Augusto laikais, XVI a., Vilniuje B., kuris užmušdavęs, žiūrėdamas į praeivius, ir nuo to išsigelbėta, metus į rūsį rūtų saują, nes rūtos sugėrusios pražūtingą B. akių galią. Apie tariamuosius Vilniaus B. buvo išlikusių ir daugiau legendų.

2) Driežų gentis iguanų (Iguanidae) šeimos, gyvenanti P. Amerikoje. B. patinai turi pakaušyje augštą atgal užlenktą gaubtuvo pavidalo odos ataugą, ant nugaros ir pa-uodegėje augštą skiauterę, slenkstelių ataugomis (processus spinosus) paremtą. Kūnas augštas, uodega ilga, šonais suspausta. Galva žvyninė ir su išilgine briaunele. Šiaipjau rombo pavidalo žvynai dengia kūną skersinėmis juostelėmis. Dantų labai daug. Jie yra vienodos formos ir vienodo didumo, su trijų ataugų vainiku ir glaudžiai tarp savęs suspausti. B. ilgis nuo 50 ligi 80 cm.

Bazilijus 1) B. I 867—886 Kr. g. Bizantijos imperatorius, užgrobęs sostą, užmušdamas savo pirmataką ir globėją Mykolą III. Nuolat kariavo su saracėnais ir išvijo juos iš p. Italijos. Stengėsi Bizantijos įtaką išplėsti į slavus, bulgarus ir į M. Aziją. Iš-tremdamas Fotijų, kuriam laikui buvo atstatęs bažnyčios vienybę.

2) B. II (957—1025) vad. Bulgaroktonos-bulgarų žudytojas, Bizantijos imperatorius nuo 976. Savo kariuomenės vadų ilgametį maištą numalšinęs, 996—1018 nukariavo caro Samueliaus valdomą Bulgarijos valstybę. Vėliau, ties Stito sumušęs vokiečių imperatorių Otoną II, sutvirtino Bizantijos valdžią p. Italijoje. Dar ir su arabais bei armėnais kariavo.

Bazilijus (m. 1110) bulgaras, bogomilų sektos steigėjas. Imperatoriui Aleksiejui Komnenui klasta privertus jį savo tikybą išpažinti, jis buvo nuteistas ir sudegintas.

Bazilijus Didysis (apie 330—379 I 1) bažnyčios mokytojas, iš trijų didžiųjų kapado-kiečių, šventasis (šventė VI 14, graikų bažnyčioje I 1). Išsimokslinęs Cezarėjos, Konstantinopolio ir Atėnų mokyklose, 356 buvo retorikos mokytoju Cezarėjoje. Tapęs krikščioniu, 357 buvo vienuoliu Irise, 364 kunigas, 365 arkivyskupo Euzebijaus Cezarėjoje patarėjas ir arkivyskupijos valdytojas, 370 Cezarėjos arkivyskupas. Savomis vienuolių taisyklėmis organizavo Rytų vienuolius, sukūrė bazilionų vienuoliją, kovojo su arionizmu, apolinarizmu ir mele-tianizmu, reformavo liturgiją, kėlė drausmę dvasininkuose. Jo raštai buvo išleisti 1721—1730 ir naujai 1839. Laiškus išleido J. Deferrari 1926.

K. Moser Die Lehre d. heiligen Basilius 1940.

Bazilijus Vilkas, rumuniškai Vasile Lupul (g. apie 1595 — po 1659) kilimo albanas, Moldavijos kunigaikštis. Jo pastangomis išrinktą Moldavijos kunigaikštį Mironą Bornovskį 1633 turkams nugalabijus, kunigaikščiu buvo išrinktas Mozė Mohila, 1634 pabėgęs į Lenkiją ir užleidęs sostą B. Vilkui. Šis išsilaikė ligi 1653. Valdydamas Moldaviją, kariavo su Valakijos kunigaikščiu Motiejumi Basaraba ir su totoriais. Stengdamasis kraštą kultūriškai pakelti ir teisiškai aptvarkyti, 1646 išleido baudžiamąjį ir civilinį teisyną. Kai 1653 turkų pakurstytas Motiejus Basaraba stojo prieš B. V., šis, palaikomas Bagdono Chmelnickio atsiųstųjų kazokų, Basarabą sumušė. Kazokams pasitraukus, pats buvo sumuštas ir turėjo bėgti pas totorius, kurie jį grandinėmis apkaltą išsiuntė į Konstantinopolį, ir ten ligi 1659 buVo laikomas kalėjime. B. V. duktė Marija 1645 ištekėjo už Lietuvos hetmono Jonušo Radvilos, o kita — Domna Rozanda — ištekėjo už Chmelnickio sūnaus Timoškos.

Bazille Frédéric (1841—1870) prancūzų dailininkas, iš impresionizmo kūrėjų, pasižymėjęs subtiliu šviesos įspūdžių perteikimų.

Bazilovič Joannikij (1742—1821) ukrainiečių rašytojas Pakarpatyje (Karpatų Ukrainoje), Munkačo vienuolyno vienuolis. Be rankraščiais likusių raštų, 1799 išspausdino Brevis notitia fundationis Theodori Koriathoviis — apie Fedorą Koriataitį.

Bazin 1) Henri Emile (1829 — 1917) prancūzų hidraulikos specialistas, nuo 1858 Paryžiaus vandentiekio direktorius. Paskelbė atviroje vagoje vandens greičio formulą, laboratorijose tyrinėjo vandens per slenkstį tekėjimą (slenkstis plonoje sienelėje vad. B. slenksčiu). Kiti jo darbai liečia greičių paskirstymą srovėje ir hidrometrinių instrumentų vartojimą. Išsp. Etude d’une nouvelle formule pour calculer le débit des canaux découverts 1897, Expé-

Baziliskas — driežas p. Amerikoje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai