Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/318

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


sėtumą, bet kaltintojas privalo įrodyti, kad kaltinamasis neturi teisių tam dalykui. Ironiškąja prasme šis posakis taikomas svetimo turto, ypač žemės plotų paveržėjams. Šis posakis ypač išpopuliarėjo Bismarcko laikais.

Beaton (kitaip Bethune) David (1494 — 1546) kardinolas, škotų politikas, nuo 1543 Škotijos kancleris. Gindamas škotų savarankiškumą, priešinosi Henriko VIII planams. Bet drauge buvo priešingas ir pačiuose skotuose reformacijos sąjūdžiui. Pasinaudodamas susektu sąmokslu prieš save, mirčiai pasmerkė populiarų reformacijos pamokslininką Wishartą. Už tai keršijant, ir jis pats buvo sąmokslininkų nužudytas, kai grįžo iš savo nelegalios dukters vestuvių.

Beatrice (it. iš lot. beatrix „laimę nešančioji”) italų moteriškasis vardas. Ypač išgarsinta B. florentietė Portinari (1266 — 1290) Dantės veikale Divina Commedia.

Beatrix Aragonietė (1457—1508) 1475 ištekėjusi už Vengrijos karaliaus Motiejaus Korvino ir brukusi savo įtakos jo politikai. 1490 vyrui mirus, stengėsi sostą sau palaikyti, piršosi imperatoriui Maksimilionui I, paskiau Vladislovui, Kazimiero Jogailaičio sūnui ir parėmė jo kandidatūrą į Vengrijos sostą. Vladislovui savo pažado ją vesti neištesėjus, ta buvo jį įskundusi popiežiui, bet šis 1500 bylą išsprendė jos nenaudai.

Beatty David (1871—.1936) anglų admirolas, 1896—1898 vadovavęs jūrų brigadai Egipte ir Sudane, 1900 dalyvavęs bokserių sukilimo malšinime. I pas. kare dalyvavo 1914 VIII 28 jūrų kautynėse prie Helgo-lando, 1915 I 24 prie Doggerbanke, 1916 V 31 prie Skagerrako. 1916 vadovavo kreiserių brigadai prie Jutlando, o paskiau buvo anglų karo laivyno vadu. 1919—1927 buvo pirmasis admiraliteto lordas.

Beattie James (1735—1803) škotų poetas ir filosofas. Poezijoje pasižymėjo savo kaimo gyvenimo poema The Minstrel, or the Progress of the Genius 1771—1774, filosofijoje traktatu Essay on the Nature and Immutability of Truth 1770, nukreiptu prieš Hume skepticizmą.

Beatus (m. 798) ispanų vienuolis, palikęs polemikos raštų (su adoptėnų sektos vadu Elipandu tolediškiu) ir komentarą šv. Jono Apreiškimui, kuriame įglaustas įdomus pasaulio žemėlapis, skirtas misijų plitimui pavaizduoti ir todėl jame Roma papuošta šv. Petro galva, Graikija — šv. Andriaus, Indija — šv. Tomo, Ispanija — šv. Jokūbo. Išlikę jo 10 kopijų iš IX—XIII amžių, kurių geriausia Paryžiaus kopija iš 1030.

Beatus prie Thuno ežero Šveicarijoje .112 miręs Šveicarijos globėjas, šventasis (šventė V 9).

Beatus ille, qui procul negotiis Horacijaus Epodų posakis, reiškiąs: laimingas nutolęs nuo darbų, rūpesčių.

Beatus Rhenanus (1485—1547) elzasie-tis humanistas, parašęs Rerum germanica-rum libri tres 1531. Po valstiečių karo nutolęs nuo Liuterio, laikėsi vidurio tarp naujojo ir senojo mokslo. Jo laiškai buvo išleisti 1886.

Beaucaire Prancūzijos Gard departamento mst., dešiniame Ronos upės krante, priešais Taraskoną. Perkasu sujungtas su Viduržemio jūra ir Canal du midi. 8.500 gyv. Susikūręs prie romėnų didžiojo vieškelio tarp Nimes ir Italijos, 1125 atiteko Tulūzos grafams, 1226 užėmė Liudvikas VIII. 1576 čia buvo susispietę hugenotai.

Beaucaire de Peguillon François (1514— 1591) prancūzų teologas ir istorikas, 1555—1568 Metzo vyskupas. Tridento susirinkime gynė vyskupų teises prieš popiežių. Jo parašyta Historia gallica ab anno 1461 ad annum 1580 tebuvo išsp. 1625.

Beauce 71-as Prancūzijos departamentas su administraciniu centru Chartres. Apie 3300 km 2 ploto. Dėl derlingų dirvų, kuriose auginami kviečiai, cukriniai runkeliai, daržovės, vadinamas Paryžiaus aruodu.

Beauchamp Joseph (1752-1801) prancūzų astronomas, vienuolis, 1786 kelionėje Maž. Azijoje iš pirmųjų aptikęs babiloniečių dantiraščius. 1781—1790 aplankė Arabiją, Siriją, Persiją. 1796 buvo konsulu Maskate, dalyvavo 1798 ekspedicijoje Egiptan. Išsp. Mémoires sur les antiquités babyloniennes 1790, Notice sur la Perse 1800.

Beaucourt Gaston du Fresne (1833-190.2) prancūzų istorikas, 1866 įsteigęs Revue des questions historiques, 1867 draugiją Société bibliographique, 1868 bibliografijos žurnalą Polybiblion. Išsp. Histoire de Charles VII 1881—1892.

Beaufort kilusi iš karaliaus Henriko IV ir Gabrielės d’Estrėes prancūzų giminė, iš kurios atstovų labiausia išgarsėjo B. de Vendôme (1616-1669), Henriko IV sūnaitis, pasižymėjęs karys, 1642 dalyvavęs Cinq Mars sąmoksle prieš Richelieu kardinolą, o 1643 prieš Mazarini kardinolą. 1648 suimtas, pabėgo iš kalėjimo. Frondos metu labai įtakingas paryžiečiams. 1652 ištremtas, 1658 grąžintas ir paskirtas laivyno viršininku. Žuvo, remdamas turkų apgultus veneciečius.

Beaufort Henry (1377—1447) Lancaste-rio kunigaikščio sūnus; nuo 1426 kardinolas ir kancleris, įtakingas savo pusbrolio Henriko IV, sūnėno Henriko V ir šio sūnaus Henriko VI politikai. 1417 dalyvavo Konstancos susirinkime ir ten paveikė išrinkti kardinolą Colbun popiežiumi Martynu V. Organizavo vokiečių žygį prieš husitus, 1431 apvainikavo Prancūzijos karaliumi Henri-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai