Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/319

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ką VI ir Rouene pirmininkavo teismui, pasmerkusiam sudeginti Jeanne d’Arc.

Beauforto jūra šiaurės Ledynuotojo vandenyno vakarų dalis, prie Š. Amerikos arktinių pakraščių.

Beauforto skalė yra sudaryta admirolo Beauforto vėjo greičiui ir bangoms jūroje nustatyti. B. S. nėra visai tiksli: tik apytikriai nusako vėjo greitį ir vandenų bangavimą. B. S. yra 12 laipsnių. Lietuvoje jie buvo vadinami balais.

čia lentelė rodo balų santykį su vėjo greičiu metrais per sekundę, jūrmylėmis ir kilometrais per valandą: Bale ii Aptara n i/sek. Jūrm. per val. km/val 0 ramu 0,2 0,5 0,9 1 dvelkimas 1,1 2,3 4,1 2 lengvas traukimas 2,5 5,0 9,2 3 vidutinis traukimas 4,3 8,4 15,2 4 lengvas vėjas 6,3 12,3 22,9 5 vidutinis vėjas 8,6 18,8 31,1 6 šiurkštus vėjas 11,1 21,7 40,1 7 stiprus vėjas 13,8 26,9 49,9 8 audringas vėjas 16,7 32,6 60,3 9 audra 19,9 38,7 71,6 10 stipri audra 23,3 45,4 84,1 11 sunki audra 27,1 52,6 97,5 12 orkanas >29 > 56 >104

Apytikris vėjo greitis metrais per sekunde gaunamas, padauginus balų skaičių iš dviejų.

Antroji lentelė rodo jūros ir bangų augščio aptarą (aptarimą) atvirojoje jūroje, kur vėjo greitis nustatomas B. S. arba balais: Balai Jūros aptara Bangų augšt metrais 0 lygus paviršius 0 1 i 0 —l/į 2 } rami jura v,. —3/4 3 švelniai išjudinta jūra 3/4 — 2 4 vidutinis bangavimas 2 —4 5 šiurkštus bangavimas 3 — 6 6 pašiurpusi jūra 5 — 8 7 augštos bangos 7 — 10 8 9 / labai augštos bangos 10 sunkios, pavojingos > 10 U bangos 12

Beauharnais 1) Alexandre (1760 Martinikos saloje — 1794) prancūzų gen., 1779 vedęs kreolę Joséphine Tacher de La Pagerie (1763—1814, o 1796 ji ištekėjo už Napoleono Bonapartės, 1804 pakelta Prancūzijos karaliene). Jis drauge su Lafayette ir kt. dalyvavo Amerikos nepriklausomybės kovose, 1789 bajorų atstovas generaliniame luomų susirinkime, palaikė revoliuciją, įtakingas tautinio susirinkimo pirmininkas. 1793 paskirtas Reino armijos vadu ir, neteisingai apkaltintas Mainzo atidavimų priešams, buvo giliotinuotas.

2) Eugene (1781—1824) Aleksandro ir Joséphinos B. sūnus, motinai ištekėjus už Napoleono, dalyvavo karo žygiuose Italijoje, Egipte, Austrijoje, Rusijoje, Saksonijoje. 1804 Napoleono pakeltas į generolus ir įsūnytas (1807), 1805 padarytas Italijos vice-karaliumi, 1808 vedęs Bavarijos kunigaikštytę Ameliją Augustę Luizą, tvarkė Italijos dalykus. Napoleonui atsisakius sosto, su 30 mil. frankų pabėgo Mūnchenan pas uošvį karalių Maksimilioną I Juozapą, 1817 jį pakėlusį Leuchtenbergo hercogu ir Eichstâtto kunigaikščiu. Jo vaikai (Leuchtenbergo hercogai) susigiminiavo su Rusijos, Švedijos, Portugalijos, Brazilijos valdovais.

3) Hortense (1783—1837) Aleksandro ir Joséphinos B. duktė, Eugenijaus B. sesuo. Dėl jos elgesio gen. Moreau nesutikus jos vesti, 1802 Napoleono buvo priversta ištekėti už jo brolio Liudviko (1778—1846). 1806—1810 Olandijos karaliaus pati, betgi karalienė Olandijoje iš Paryžiaus retai te-apsilankydavo, kur ji susimylėjo su admirolu Verhuel. Jauniausias iš trijų jos sūnų Liudvikas Napoleonas (Prancūzijos imperatorius Napoleonas III) laikomas admirolo sūnumi. Nuo 1810 jau nebegyveno su vyru. Nuo 1815 gyveno Italijoje, nuo 1817 Šveicarijoje. Dar Napoleono galybės metu ji rašė dainas ir komponavo jų melodijas; 1810 pritaikė muziką A. Laborde dainai Partant pour la Syrie, kuri Napoleono III metu buvo paversta tautiniu prancūzų himnų. 1833 išsp. iš savo autobiografijos La reine Hortense en Italie, en France et en Angleterre pendant l’année 183.1, o jos atsiminimai Mémoires išsp. 1927.

Turquan La reine Hortense 1896; d’Arjuzon Hortense de B. 1897; J. A. Taylor Queen Hortense and her friends 1907.

Beaulieu Sébastien de Pontault (miręs 1674) prancūzų inžinierius už savo parūpintus kautynių ir šiaip kariuomenės žygių planus vadinamas prancūzų topografijos tėvu. Išsp. Glorieuses conquêtes 1645—1692.

Beaumanoir Philippe de Rémi (1246— 1296) prancūzų teisininkas, palikęs .1692 išsp. Les coutumes de Beauvoises - geriausią šaltinį senajai prancūzų teisei pažinti.

Beaumarchais Pierre Augustin (1732—• 1799), Caron de B. prancūzų rašytojas. Laikrodininko sūnus. Pradžioje vertėsi tėvo profesija, paskiau muzikas. Muzikos mokė karaliaus Liudviko XV dukteris. 1770 teisme iškilus bylai su jo skolininko įpėdiniais ir teisėjui paėmus iš jo kyšį, B. 1774 išsp. pr. teismo parodiją ir netiesioginį senojo režimo pašiepimą rašte Mémoires. Už tai turėjo kartu su anuo teisėju atkalėti. Betgi Paryžiaus visuomenėje įgijo didelį populiarumą, kuris ypač padidėjo, jam 1775 pastačius

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai