Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/324

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


B. stato sau trobeles vandenų pakraštyje arba pačiame vandenyje. Medžiaga toms trobelėms yra medžio šakos, dažniausiai nuo žievės apgraužtos, supjaustytos gabalais, trumpesniais, kaip metras. Tokioje trobelėje yra guolis, nuo kurio eina takas tiesiog į vandenį. Tuo būdu B., ramiai ilsėdamasis, visada gali .nusiristi į vandenį, savo priešo nepastebėtas. Kaikur B. nebedaro trobelių, o gyvena krantų urvuose. Be trobelių, B. stato dar pylimus, norėdamas pakelti upių vandens lygį ir tuo sudaryti lygius, ramius tvenkinius savo trobelėms statyti. Pylimams jie naudoja nukirstus medžius, supjausčius juos gabalais. Tuos gabalus jie plukdo upėmis ligi statybos vietos. Jei miškas yra toli, B. gali nutiesti kanalus rąstams plukdyti. Savo darbais B. kaikada visai pakeičia krašto vaizdą. Padarę pylimą ir pakėlę vandens paviršių, jie tuo pačiu paverčia mišką pelke, kur ilgainiui išnyksta medžiai ir ima augti rūgščios dirvų žolės. B. ilgainiui išnykus, kartu suirus pylimams, rūgščios pelkės virsta geromis pievomis.

B. gimdo gegužės mėn. 5—7 jauniklius, kurie tik po trejų metų atsiskiria nuo senių. B. vertinamas daugiausia dėl jo kailio. Brangesni yra tamsūs kailiai, ir todėl Kanados B. yra brangesni už europiškus. Pastarieji turi rusvą atspalvį, mažinantį jų vertę. Senaisiais laikais buvo vertinami B. „sruogliai”, t. y. analinių ir prepucialinių liaukų sekretas, nes buvo tikėta jų nepaprasta galia įvairioms ligoms gydyti. B. mėsa valgoma. Kadangi B. visi pojūčiai, ypač klausa ir uoslė, yra nepaprastai tobula, o be to, pats jis yra labai atsargus, todėl jis medžioti labai sunku. Sparčiai B. nykstant, įsteigta keletas rezervatų, pvz. Elbos rezervatas Vokietijoje, Norvegijoje ir keli smulkus rezervatai Lenkijoje. Dabar pradėta auginti B. farmose pelnui.

B. palaikų Lietuvoje randama nemaža durpynuose ir piliakalniuose (pvz. Velykuš-kių piliakalnyje).

J. Elisonas Mūsų šalies žinduoliai 1932; (”) Vėbras, arba bebras, upinis — Gamtos Draugas 1929; (”) Žinios apie vebrą senovės Lietuvoje — Kosmos 1929; M. želnys Bebrai Nemuno upyne — Medžiotojas 1929.

Bebras populiarus upių vardas; juo buvo vadinamos ramios pelkių upės, kuriose laikyta bebrų. Vien Dniepro baseine yra 67 upės, vadinamos Bobr, Bobrik, Bobrica, Bobrovka, Bebre ir pan.; žymesnės upės: Berezinos kair. int., Slučies (Pripeties) deš. int., Pripeties kair. intakas.

Bebras (vok. Bieber) .1) Vėluvos aps. M. Lietuvoje 18 km ilgio upė, Priegliaus kair. intakas. Teka pro Tepliuvos girią šiaurės linkme. Gauna 6 intakus ir 5 km žemiau Tepliuvos įteka į Prieglių.

2) Įsruties aps. 7 km. ilgio upelis, Ilmės (Svėnės, arba Švėnos, vok. Swine, Alnos, Priegliaus) deš. int. Teka iš Stagučių pelkės pietv. linkme. Įteka į Ilmę ties Gomiš-kių kaimu.

Bebrinė D. Lietuvos K-jos duoklė, mokama bebrų kailiais. Vėliau B. vadino činšą, mokamą vietoje bebrus mušti eito lažo.

Bebrininkai didžiųjų Lietuvos kunigaikščių pareigonys bebrams medžioti ir prižiūrėti. Jie prižiūrėjo bebrynes, vadovavo ėjusiems bebrų mušti lažininkams. Be to, jie gaudavo dar pjauti šieną ir eiti į talką. Medžioklės metu pragyvenimą gaudavo iš kaimyninių baudžiauninkų.

Bebrujų miškas Panevėžio aps. 660 ha ploto. Vieta lygi, vietomis įpelkėjusi. Dirva priemolio, priesmėlio. Vyrauja eglė, priemaišoje auga juodalksnis, beržas, drebulė, ąžuolas, uosis, pušis. B. M. sueina su Verdu-lių, Vedžių ir Puipių miškais, drauge sudarydamas vad. Linkaičių miškų 1300 ha ploto masyvą.

Bebrūnė Kretingos ir Klaipėdos aps. upelis, Akmenos kair. intakas, 9 km ilgio.

Bebrungis ž. Babrungas.

Bebrusai (Bebrusas) Utenos aps. Molėtų vi. ež., 5 km į pietr. nuo Molėtų, 376,8 ha ploto, 5,1 km ilgio, su dviem šakomis — Jaurų ir Bebrakumpio. 3 salos. Didžiausias gylis 23,7 m, vidutinis 8,1 m. Iš Punto ež. įteka Punta, išteka, Bebrusa į Kirneilio ež., kuris priklauso Siesarčio ež., Siesarties (Šventosios, Neries) baseinui.

Bec (lot. Beccum), B. Hellouin, š. Prancūzijos senas benediktinų vienuolynas 'Normandijoje (Eure departamente), Helluino 1040 įst. 1042 vienuolis Lanfranc įst. mokyklą, iš kurios vėliau išėjo popiežius Aleksandras II ir Anzelmas Kenterburietis. B. sunaikintas prancūzų d. revoliucijos metu.

Becailai bžk. M. Šelmento ež. žiemr. krante, lenkų okupuotoje lietuviškoje Punsko parapijoje, į šiaurę nuo Suvalkų mst. B. buvo k., prieš I pas. karą paverstas bžk. Kun. Simonaičiui klebonaujant, čia buvo įk. parapija iš dalies Liubavo ir Punsko parapijų sulenkintiems lietuviams. Tuo būdu Punsko parapija pasiliko ištisai lietuviška.

Becanus (sulot, iš oi. van der Beeck, Ver-beeck) 1) Martin (1563 Olandijoje — 1624 Austrijoje) jėzuitas, Mainzo, Wūrzbur-go ir Vienos teologijos prof., 1620—1623 Ferdinando II nuodėmklausys. Poleminin-kas su kalvinistais, liuteronais ir anglikonais. Jo svb. raštai: Manuale controversia-rum huius temporis 1623 (1627 sp. Vilniuje), Summa theologiae scholasticae, 4 t., 1612. Jo Opera omnia išl. 1630—1649, 2 t. Lietuvių jėzuitas Jonas Joknavičius išv. lenkų kalba du B. raštus: Czyšciec kalwi-nistow (Disputatio de purgatorio Calvinis-tarum 1609), išsp. 1639, ir Bog kalwinski (Disputatio theologica de Antichristo reformato 1608), išsp. 1640. Kitas Lietuvos jėzuitas Juozas Toločka išv. lenkų kalba ir 1762

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai