Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/327

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


tion of Independence 1922. Vėliau išl. Modern Democracy 1941 ir Freedom and Res-ponsability in the American Way of Life 1945.

3) Hermann Heinrich (1820-1885) vokiečių politikas, K. Markso raštų leidėjas, 1852-1859 kalėjęs dėl komunistinės veiklos, vėliau sunuosaikėjęs ir dalyvavęs vokiečių valstybiniame gyvenime.

4) Howard (g. 1899) amerikiečių sociologas, studijavęs ir Europoje, L. v. Wiese įtakoje tapęs vienu iš ankstesniųjų tarpininkų tarp JAV ir Europos sociologijų, kurių vystymasis iki 1920 buvo beveik nepriklausomas. Pagrindiniai darbai: socialinės minties plėtotės apžvalga — Social Thought from Lore to Science (su H. E. Barnes) 1938 ir Through Values to Social Interpretation 1950. Išvystė M. Weberio idealiojo tipo metodą į „konstruktyvią tipologiją,” kurios bruožas yra konkrečių bendruomenių analizavimas su teorinių modelių pagalba. Tokie pagrindiniai modeliai B. raštuose yra sacred ir secular bendruomenės: pirmoji savo vertybėmis uždara, antroji — atvira betkokiai kaitai.

5) Johann Philipp (1809-1886) vokiečių socialistas, nuo 1830 gyvenęs Šveicarijoje, 1848 dalyvavęs Badeno revoliucijoje, po kurios, vėl grįžęs Šveicarijon, dalyvavo I internacionale, organizuodamas vokiečių sekciją ir redaguodamas jo organą Vorbote 1866—1871.

6) Julius Maria (1887-1949) vokiečių dramaturgas, misterijų pavyzdžiu savo dramose siekęs atskleisti religines gelmes žmogaus veikloje. Svarbiausios jo dramos: Das letzte Gericht 1919, Gilgamesc'h 1928, Mann Nummer soundsoviel 1932, Achill von Troja 1941, Das Herrenmahl 1948.

7) Karl Friedrich (1777—1806) vokiečių istorikas pedagogas, žinomas vaikams parašyta Weltgeschichte für Kinder und Kinderlehrer, 3 t. 1801—1803, vėliau daug kartų perdirbinėta ir plėsta (1900 laidoje 12 tomų, vėliau 22 t.).

8) Michael (1809 — 1845) pagarsėjęs 1840 savo Rheinlied, nukreipta prieš prancūzus, į kurią šių vardu atsakė Lamartine ir A. de Musset. 130 kompozitorių buvo jai parašę muziką. Bet jo poezijos rinkinys Gedichte 1841 nebesusilaukė dėmesio.

9) O s k a r (g. 1889) vokiečių filosofas, 1931 Bonnos univ. prof., autorius matematikos filosofijos veikalų: Geschichte d. Mathematik 1949, Einführung in die Logistik 1949, Das mathemat. Denken der Antike 1949. Fenomenologinio metodo atstovas, į egzistencializmo vienašališkumus reagavęs savo nurodymu į „para-egzistenciją” būtyje anapus žmogaus (Para-Existenz 1943).

10) R e in h oi d (1842—1924) vokiečių kompozitorius, parašęs operas Frauenlob ir Ratbold, ypač išpopuliarėjęs savo dainomis vyrų chorams (Abendglocken ir kt.)

Becket Thomas (1117—1170) Canterbury arkivyskupas, šventasis (XII 29). 1155 anglų karaliaus Henriko IT paskirtas valstybės kancleriu, rėmė karaliaus pastangas paimti savo įtakon Bažnyčią. Už tai atsilygindamas, karalius pasirūpino, kad B. būtų 1162 išrinktas Cantebury ir Anglijos arki-vysk. primų. Bet, gavęs naująsias pareigas, B. griežtai pakeitė savo gyvenimo būdą ir pasireiškė uoliu Bažnyčios laisvės gynėju nuo karaliaus kėslų. Užuot karaliui nusilenkęs, 1164 jis pabėgo Prancūzijon ir iš ten kėlė protestą prieš karalių ir jam paklususius vyskupus. Po apgaulingo (iš karaliaus pusės) susitaikymo B. 1170 grįžo Anglijon, bet netrukus keturi karaliaus rūmininkai (Fitzurse, Tracy, Brito ir Morville) neatsargų karaliaus išsireiškimą išsiaiškinę įsakymu arkivyskupą nužudyti, jį katedroje per mišparus 1170 XII 29 nužudė. 1173 popiežius Aleksandras III paskelbė B. šventuoju. Pats karalius kitais metais atliko viešą atgailą prie B. kapo. Reformacijos metu 1538 karaliaus Henriko VIII įsakymu B. buvo paskelbtas vasltybės išdaviku, jo vardas išbrauktas iš kalendoriaus, kaulai sudeginti ir pelenai išbarstyti. B. likimas buvo daug literatūros kūrinių siužetu. Mūsų laiku B. nužudymą T. S. Eliot įdramino veikalu The Murder in the Cathedral 1935.

J. O. Robertson and J, B. Sheppard Materials for the History of Th. B. 1876—1886; R. Speaight Th. B. 1940.

Beekford William (1760—1844) anglų rašytojas, paveldėjęs didelius turtus, plačiai keliavęs, o vėliau vienišume gyvenęs pasistatydintuose rūmuose Fonthill Abbey. Išgarsėjo Vathek, arabų pasaka apie velniui parsidavusį megalomaną kalifą, prancūziškai parašyta 1782, angliškai išl. 1786. Savo ironišku cinizmu šis kūrinys išsiskyrė iš to meto sentimentaliosios literatūros ir turėjo įtakos Byronui.

Beckmann 1) Ernst (1853—1923) vokiečių chemikas, 1897 Leipcigo, 1912 Berlyno ųniv. prof., pasireiškęs metodologiniais darbais ir sukonstruktavęs jo vardo termometrą nustatyti molekuliniam svoriui iš garo spaudimo. Ž. Beckmanno termometras.

2) Johann (1739—1811) vokiečių ekonomistas, cheminės technologijos grindėjas, 1772 nustatęs patį technologijos terminą ir 1777 išl. pirmą technologijos vadovėlį Anleitung zur Technologie. Stambių veikalų autorius: Physikal.-ökonomische Bibliothek, 23 t., 1770—1811, Beiträge zur Ökonomie, Technologie, Polizei- u. Kame-ralwissenschaft, 12 t., 1777—1792.

3) Max (1884—1950) vokiečių dailininkas ir grafikas, dėstė Frankfurto univ., kol 1937 emigravo į Olandiją;po II pas. karo persikėlė į JAV ir nuo 1947 dėstė St.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai