Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/33

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


1933 V 22 Paryžiaus teisių fakultete apgynęs disertaciją Lietuvos ir šventojo Sosto konkordatas, gavo to universiteto teisių daktaro laipsnį. ¡Nuo 1930 XI 1 Lietuvos užsienių reikalų ministerijos tarnyboje: 1930—1938 VII 1 politikos departamento sekretorius, nuo 1938 VIII 1 Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje pirmasis sekretorius, nuo 1939 VI 1 tos pasiuntinybės patarėjas ir Institut de Coopération Intellectuelle Internationale Paryžiuje Lietuvos atstovas. ‘Nuo 1943 IX 19 eina Lietuvos Atstovo pareigas Prancūzijoje. 1934—1938 Lietuvos delegacijos generalinis sekretorius Lietuvos, Latvijos ir Estijos užs. reik. ministerių konferencijose, 1935—1937 Lietuvos delegacijos generalinis sekretorius ir atstovas pavaduotojas Tautų Sąjungos pilnaties posėdžiuose Genevoje.

Nuo 1923 ateitininkų veikėjas Panevėžyje, 1927—1928 Paryžiaus lietuvių studentų draugijos pirmininkas, atstovavo Lietuvos studentiją tarptautinės stud. konfederacijos kongresuose 1929 Budapešte ir 1930 Briuselyje (Bruxelles). 1931 — 1932 Lietuvos Stud. Ateitininkų Sąjungos pirm., 1931 — 1937 Katalikų Veikimo Centro Kauno rajono valdybos sekr., 1933-1935 Naujos;.os Romuvos bičiulių sąjungos Kauno skyriaus sekr., 1935—1937 Lietuvių ir prancūzų susiartinimo draugijos Kaune sekr., 1933—1935 Klaipėdos ir Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungos revizijos komisijos narys, nuo 1936 II 25 Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos socialinių bei ekonominių mokslų sekcijos vadovybės narys, 1937 III Vytauto Didžiojo karininkų kursų dėstytojas (dėstė diplomatijos kursą), vienas iš 1932 Tarptautinės Teisės mokslų draugijos Kaune steigėjų, 1931 II 22 — 1938 VIII 1 Valančiaus liaudies universiteto rektorius. Nuo 1945 I 1 Balfo įgaliotinis Prancūzijoje. 'Nuo 1950 rudens Centro ir Rytų Europos Komisijos (būstinė Londone) vicepirmininkas, nuo 1951 rudens Lietuvių Federalistų Sąjungos vadovybės generalinis delegatas, nuo 1952 rudens Lietuvių Taut. Europos Sąjūdžio komiteto vicepirm. Nuo 1952 Liet. Ateitininkų Federacijos garbės teismo narys, nuo 1953 Lietuvių Intelektualų Pabėgėlių Prancūzijoje Tautinės Grupės valdybos narys. Atskirai išsp. La Tragédie des Etats Baltes 1952, 1945—1950 VI 14 redagavo Questions Lithuaniennes. Documentation et Matériaux (33 sąsiuviniai). Nuo 1951 Bulletin Lithuanien (Paryžiuje) atsakingasis redaktorius-leidėjas. Visuomeniniais, politiniais, teisiniais ir kt. klausimais bendradarbiavo Jaunimo Vade 1931, Ryte 1932—1935, Ateityje 1932, Naujojoje Romuvoje 1933—1937, Tiesos Kelyje 1933—1934, Karde 1933, XX Amžiuje 1936 —1937, Voix Française 1943, Revue Parlementaire 1939, Tėviškės žiburiuose 1948, židinyje 1932—1937.

Baeko, Baczko Ludwig Adolph Franz Joseph (1753 IX 18 Lyke — 1823 III 27 Karaliaučiuje) Mažosios Lietuvos istorikas, beletristas. Iš Vengrijos į Prūsiją perslkė-luslo lenkų kilmės husarų majoro sūnus. Studijavo Karaliaučiaus univ. filosofiją, teisę, mediciną, poeziją, paišybą, tapybą, muziką. 1776 visiškai apakęs, kurį laiką vertėsi medicinos praktika kaime. 1782 grįžęs Karaliaučiun, studijavo kalbas, ypač lietuvių kalbą, ir tuo pačiu laiku persimetė į Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėjimą.. 1787 jam buvo leista skaityti paskaitas Karaliaučiaus univ., bet kai kataliko tos paskaitos oficialiuose sąrašuose nebuvo skelbiamos. Nuo 1799 buvo paskirtas artilerijos akademijos ir divizijos mokyklos istorijos dėstytoju, nuo 1816 aklųjų instituto vedėju. Kad ir aklas, buvo labai produktingas rašytojas. Savo 1780 leistame žurnale Preussische Tempe įdėjo trijų lietuviškų dainų tekstą, o 1763 leistame Preussische Magazin išspausdino daug lituanistinės medžiagos. Buvo vienas iš G. Ostermejerio bendradarbių šiam 1791 Neue Litauische Grammatik leidžiant. Nankės išleistame 1800 leidiniui Wanderungen durch Preussen paruošė antrąjį tomą, kur vėl išsp. keletą lietuviškų dainų. Iš jo istorinių darbų žymėtini: Handbuch d. Geschichte u. Erdbeschreibung Preussens 1784 (ir 1804), Versuch einer Geschichte d. Königsberg 1787-1790, Geschichte Preussens 1792—1800, Witold, Grossfürst von Litauen 1786—1796 (21804), Ostpreus-sens Leiden und Opfer 1815. Paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį rašė daugiausia apysakas, eilėraščius.

L. Baczko Uber mich selbst und meine Unglück 1807;
(”) Geschichte meines Leben 1824.

Badachšan š. r. Afganistano sritis tarp Pakistano ir Tadžikijos. Apima š. v. Hin-dukušo kalnyno dalį, į šiaurę nuo Kabulo.

21.000 km2, a. 100.000 gyv. Svarbiausias mst. Faizabad a. 50.000 gyv. Nuo senų laikų garsėja rubinais, žaliaisiais turkuzais ir lapislazulais. Randama geležies, vario, sidabro, sieros, druskos. Daugumas gyventojų tadžikai.

Badagri v. Afrikos uostas Nigerijoje apie 12.000 gyv. Ligi 1861 buvo negrų valstybėlės sostinė, vergų prekybos rinka.

Bad Aibling- Bavarijos mineralinio purvo kurortas 50 km į p. r. nuo Müncheno. 8000 gyv. (1952).

Badajoz Ispanijos mst. netoli Portugalijos sienos. 80.000 gyv. (1951). Senovės ro-

St. Bačkis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai