Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/340

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


pirklys, vėliau jūrininkas, geografas ir kos-mografas. 1476 išvyko į Olandiją, 1484 į Portugaliją ir ten dalyvavo jūrų kelionėse palei v. Afriką ir į Azorų salas. 1491 grįžo į Nūrnbergą ir čia padarė didelį žemės gaublį (pagrįstą žemės apvalumo teorija), tai išgarsėjusį, nors ir neturintį didelės mokslinės vertės. 1493 vėl išvyko Portugalijon, ten skursdamas ligi mirties.

2) (Beham, Beheim) Michel (1416— 1474 nužudytas) vokiečių meistersingeris, kaip kareivis ir dainius perkeliavęs visą vidurinę Europą ir Skandinaviją. Apdainavo savo paties pergyvenimus, laiko įvykius, religinius siužetus. Jo Das Buch von den Wienern parašyta 1462, išsp. 1843.

Beihaim, Beham, Beheim, Behem, Böhme sen. vokiečių kalba reiškė „čekas”.

Behaizmas, bahaizmas, babizmo atskala, sukurta mirzos Husein Ali, vadinamo Baha’ üllah (1817—1892), kuris save laikė Bab skelbtuoju paskutiniu „didžiuoju Dievo pasirodymu”, o savo mokslą visų ligšiolinių religijų galutiniu atbaigimu. B. skelbia žmonijos vienybę, smerkia betkokį fanatizmą ir tiki pasaulio taika. Turi apie milioną sekėjų Irane, Tolimuosiuose Rytuose, Europoje ir ypač JAV.

J. E, Esslemont Baha’ullah and the New Era 1948.

Beham du broliai, čekų kilmės vokiečių tapytojai ir grafikai: 1) Barthel (1502 —1540) nupiešęs bavarų kunig. Wilhelmui IV 17 portretų (Schleissheimo galerijoje) ir palikęs apie 90 grafikos darbų, renesanso stiliumi vaizduojančių biblines, mitologines ir liaudines scenas.

2> Hans Sebald (1500—1550) palikęs daugybę vario ir medžio rėžinių, įdomių scenomis iš kaimiečių ir karių gyvenimo.

Behar (Bihar) š. Indijos sritis augštuti-nėje Bengalijoje. Paviršius žema lyguma, derlingos dirvos. Apie 40 mil. gyv., virš 200 gyventojų 1 km2. Auginami ryžiai, indigo, cukrinės nendrės. Svarbiausioji vandenė susisiekimo arterija Gangas, prie kurio yra sostinė Patna ir Bhagalpur. Senovėje buvo Magadha karalystė, kur VI a. atsirado budizmas su savo didžiausia šventove Gaya mst. XIII a. buvo Delhi valstybės provincija, 1765 buvo atitekusi anglų Indijos kompanijai.

Behaviorizmas (angį. behaviorism, behavior psychology, pr. psychologie de la conduite, vok. Verhantenspsychologie), arba elgsenos psichologija, yra psichologijos kryptis, teigianti visas psichines apraiškas galint būti išaiškintas, naudojantis behavio-riniu metodu, t. y. sisteminiu stebėjimu ir organizmo liaukų bei motorinių funkcijų aprašymu.B. yra kraštutinė priešprieša vad. mentalistinei, arba racionalinei, psichologijai. Nors patį terminą behavior ryšium su psichologija jau vartojo William McDougall (1871—1938), bet jo B. skiriasi nuo bendrai suprasto B. tiek griežtai, kad McDougall psichologinė kryptis dabar jau laikoma nieko bendro neturinti su B. ir yra priskiriama prie vad. horminės psichologijos. Tikruoju behaviorizmo „tėvu” tenka laikyti John Broadus Watson (g. 1878), kuris ilgai buvo John Hopkins univ. prof. ir buvo žinomas kaip labai veržlus žmogus, jieškąs naujų kelių savo atstovaujamai mokslo šakai (psichologijai) „sumokslinti”. J. A. Valstybėse, kaip ir visame anglosaksiniame pasaulyje tada, kaip daug kur ir dabar, viešpatavo empiristinė pažiūra, mokslu laikanti tik tai, kas galima įrodyti eksperimentu. Dėl to psichologija ir filosofija, neturėjusios pakankamai „eksperimentinio atsparumo”, nebuvo laikomos priklausančiomis mokslui. Dar ir šiandien filosofija taip tebevertinama. Tačiau psichologija, dėl Watsono ir jo sukurtosios krypties, jau neabejotinai yra skiriama prie mokslo šakų (mokslą suprantant, kaip jis JAV suprantamas).

Kai Watson pradėjo savo akademinę karjerą 1908, vienintelė Amerikoje žinoma psichologija buvo importuota iš Vokietijos, kuri rėmėsi W. Wundt pažiūromis ir kurios pagrindinis tyrinėjimų objektas buvo sąmonė ir savimonė (savisąmonė). Esmiškai tai vis dar tebebuvo racionalinė psichologija, besiremianti protavimu ir tik kaikur besinaudojanti eksperimentais mažiau svarbioms tiesoms patvirtinti. Žinoma, tai buvo geriau, negu visiškas eksperimentų nebuvimas. Bet apskritai tai buvo laikoma nemoksliška ir netikslu. Dėl to Watson išėjo su visai nauja programa, kuri nieko bendra nenorėjo turėti su šiomis „senomis menta-listinėmis” pažiūromis, ir kuri norėjo verstis daugiau gamtos mokslų terminologija, negu senuoju filosofiniu žargonu. Watson psichologiją apibrėžė kaip mokslo šaką, stebinčią organizmo elgseną, o ne studijuojančią ir interpretuojančią žmogaus sąmonę ir jos vyksmus. Jis nutarė, kad taip suprasta psichologija privalanti apimti visus organizmus: taigi žmogų ir gyvulį, turint galvoje, kad tarp žmogaus ir gyvulio elgsenos yra ne esminis, bet tik laipsninis skirtumas. Racionalinės sąvokos, kaip jutimas, percepcija, jausmas ir pan., šioje sistemoje neturinčios jokios vietos: visi organizmo pasikeitimai turį būti išaiškinti „behavio-ristinėmis” sąvokomis, kaip akstinu ir reakcija, mokymu ir įpročiu. Watson manė, kad taip suprastą psichologija su savo metodais, kaip ir gamtos mokslai, galės nustatyti taisykles gyvūno elgsenoje ir duoti konkrečių faktų, kurie padėtų išspręsti problemas, sutinkamas klinikose ir psichiatrinėse ligoninėse.

Dar žingsnį toliau žengdamas, Watson paskelbė, kad senoji kūno-sielos problema

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai