Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/343

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Die Geschichte der Diphterie 1893. Ätiologie u. ätiologische Therapie des Tetanus 1904, Einführung in d. Lehre von der Bekämpfung der Infektionskrankheiten 1912.

2) Vitus žr. Bering.

Behrmann Samuel Nathaniel (g. 1893) amerikiečių rašytojas dramaturgas, paruošęs tekstą G. Garbo filmams Queen Cristina ir Anna Karenina 1935 ir parašęs eilę lengvų komedijų (Biography 1933, End of Summer .1936, No Time for Comedy 1939).

Bei, bej, beg, bėk, bey (turk. — ponas) pradžioje turkų kalbose giminės vyresniojo titulas, paskui turkuose augštesniųjų valdininkų ir karininkų titulas, dar vėliau apskritai kreipinys į augštesniuosius sluogs-nius bei europiečius, prikergiamas prie vardo kiekvienam turinčiam augštesnę socialinę vietą. Turkijoje B. titulas buvo žemiau už pašą, bet augščiau už efendi. B. buvo pridedama po vardo, pvz. Skander-beg (XV a. albanų vadas kovose su turkais), Uz-bek (XIV a. Aukso ordos chanas) ir tt. Tunise B. titulas vartojamas valdančios huseinitų dinastijos giminės galvai tituluoti (Tuniso bėjus). Turkijoje B. titulą su kitais titulais panaikino Ataturko reforma. 1952 titulus panaikino ir Egiptas su Jordanija.

Beja 1) Portugalijos mst. Alemtėjo prov., 14.700 gyv. (1950), viduramžių pilis. Šen. romėnų Pax Julia.

2) Š. Afrikos mst. Tunise, 16.500 gyv. (1952), iš kurių apie 2.000 prancūzų. Apylinkės derlingiausios visame Tunise.

Béjart XVII a. prancūzų aktorių giminė, susijusi su Molière vardu. Madeleine B. (1618—1672), vaidinusi menkame Paryžiaus teatrėlyje, 1643 susipažinusi ir susimylėjusi su Molière, patraukė jį scenos darbui. Pritraukus dar kitus B. šeimos narius, Madeleine B. ir Molière sudarė teatro trupę Illustre théâtre, kuri 1643 — 1658 gastroliavo po Prancūziją. 1658 ši trupė apsistojo Paryžiuje ir pasivertė Troupe royale, o vėliau Troupe du Roi. .1662 Molière vedė Armande B„ Medeleine ir kitų B. jauniausiąją seserį.

Beicai (vok. Beizen — beicas, ėduonis; beizen — ėsdinti, deginti rūgštimis, beicuoti) chemikalai, vartojami beicavimui (žr.).

Beicavimas įvairių medžiagų beicais paruošimas dažyti ar kitaip jas apdirbti.

1) Audinių B. Kadangi daugelis dažų tiesiog plaušo nenudažo ar labai nepatvariai jį tenudažo, audiniai beicuojami, paverčiant dažus tokiu junginiu, kuris patvariai įsigeria į plaušą. Prieš dažant, audiniai merkiami į chromo, vario, geležies, aliuminio ar cino druskų praskiestą tirpinį. B. .nukanda verpalus, t. y. ant verpalų nusėda minėtųjų metalų hidroksidai, su kuriais dažai ir sudaro sunkiai tirpstamą junginį, vadinamą laku. Toks dažymas (su beicų pagalba) yra jau pastovus.

2) Medžio dirbinių B. — dažymas vandeniniais dažais, prieš juos lakuojant ir poliruojant (svidinant). Raudonajai ir riešutinei spalvai vartojami įvairūs kalio permanganatai, juodajai — geležies druskos (chloridai, sulfatai) ir tt.

3) Metalai beicuojami įvairiomis rūgštimis, kad būtų nuvalytas paviršius ar kad jis būtų paruoštas vienaip ar kitaip dažyti.

4) Ž e m ės ū k y je beicuojamos sėklos nuo įsimaišiusių kūlių, rūdžių ir kitų parazitų, kad išaugtų sveikas derlius. Tam vartojami organiniai gyvsidabrio junginiai, vario druskos, formaldehidas (formalinas) ir kaikurie kiti organiniai fungicidai. Vieni beicai yra sausi, kiti skiediniai. Parazitus galima sunaikinti ir be chemikalų, šildant sėklą (kviečių, miežių) ligi 52—54° C. Kai kurie beicai sumažina sėklų daigumą. Betgi Žemės Ūkio Akademijoje P. Jucaitis ir V. Vilkaitis yra radę daug beicų modifikacijų, sėklų daigumą didinančių.

Beiciškių girelė Rokiškio vi., 62 ha eglynas su pušies ir beržo priemaiša.

Beiciškių miškas Rokiškio vl„ prie Audros upelio, 73 ha eglynas.

Beyer 1) A b s a 1 o n Pederson (apie 1530 — 1574) norvegų rašytojas, Bergeno mokyklos teologijos dėtytojas, parašęs Norvegijos istoriją En sann beskrilwelse om Norge, išlikusią nuorašuose ir išsp. 1781. Jo iš dienoraščių Liber capituli bergensis išlikusioji dalis išsp. 1858. Jo našlė 1590 sudeginta kaip burtininkė.

2) Kari (1818—1877) sulenkėjęs vokietis, lenkų numizmatikas. Išsp. Gabinet me-dalöw polskich 1857, Ryciny pieniędzy pols-kich 1876, Polnische u. litauische Schatz-u. Münzmeisterzeichen 1871 (žurnale Leipziger Blätter für Münzfreunde).

3) Wilhem (1725 — 1793) vokiečių skulptorius. Apie 1760 buvo Ludwigsburge porcelano įmonės modelininkas, 1767 persikėlė į Vieną, kur sukūrė Schönbrunn parko skulptūras.

Beyeren Abraham van (1620 — 1675) olandų tapytojas, drauge su kitais 1656 Haagoje įst. tapytojų sąjungą Nieuwe Ka-mer van Pietura. Ilgai pamirštas, XIX a. iš naujo susilaukė dėmesio savo spalvingiems natiurmortams ir jūros vaizdams.

Beyerle Konrad (1872 — 1933) vokiečių politikas, prof. Breslavo, Göttingeno ir nuo 1918 Müncheno univ., kaip centro partijos narys, dalyvavęs Weimaro konstitucijos parengime, gindamas federalizmo principą. Išsp. Die Kultur der Abtei Reichenau 1925—1926, Die Lex Bajuvariorum 1926.

Beijer Harold (g. 1896) švedų apysakininkas. Ankstyvesniuose savo veikaluose

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai