Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/35

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


tut.ai pradeda tvarkyti ir badaujančiųjų reikalus, turėdami galvoje, kad daug kur dėl ■p. badaujantieji parduodavo save ir savo vaikus. Sunkus B. buvo 1551—1552, 1557— 1558. 1570. Ypač skaudžiai Lietuva pajuto iš karo ir maro kilusį 1710 B. Tuomet badaujančiųjų baudžiavon parsidavimas virto visuotiniu reiškiniu. Rusams Lietuvą okupavus, įtaisomi priverstini maisto sampilai Rusijos pavyzdžiu. Bet jie baudžiauninkus mažai nuo B. apsaugodavo, nes jų supiltųjų javų atsargas dvarininkai dažnai išpardavinėdavo. Rusų okupacijai Lietuvoje baigiantis, sampilai buvo pakeisti atsarginiais kapitalais. Sampilai neišsaugojo nuo 1842, 1847—1848 B. 1866 be galo karšta vasara be lietaus padarė 1867—1868 B., kad net 1868 nebuvo kuo laukų apsėti. Faktiškai tai buvo paskutinis B. Lietuvoje. Tik I pas. karo metu vokiečiams visai suvaržius laisvą prekybą ir visą maisto atsargą gabenus savo kariuomenei ar varius Vokietijon, daug kur ir su geru derliumi žmonėms teko B. kęsti. 1916—1917 B. buvo paliesta vokiečių pafrontė r. Lietuvoje, šiaurinės Lietuvos 1928 nederlius, laiku organizavus maitinimą vietose ir paskolas sėklai pirkti, prie B. neprivarė, betgi nederliaus apimtąsias sritis ekonomiškai pakirto ilgesniam laikui.

Badavimas ilgesnį laiką trunkąs neprival-gymas arba visiškas nevalgymas. Normaliai žmogus tik 4—6 dienas gali būti nevalgęs ir negėręs. Pakankamai vandens gerdamas išbūva nevalgęs ir 3—5 savaites. Pasitreniravę kiti gali ir ilgiau badauti: net ligi 50— 90 dienų. Carinėje ir bolševikinėje Rusijoje politiniai kaliniai nekartą badaudavo ir badauja, prieš neteisybę protestuodami, šitaip atsitinka ir kitų kraštų kalėjimuose, pvz. 1933 indų vado Gandhi B. Nepaprastai ilgo B. pavyzdys yra airių kovotojo dėl nepriklausomybės Corco burmistro Mac Swi-ney: badavo per 75 dienas, kol mirė. Pelė gali neėsti 6—7 paras, arklys 8-—15, katė 40, šuo 60, šaltakraujai gyviai keletą mėnesių, varlė metus, blakė 6 metus. B. pradžioje jaučiamas didelis alkis, bet tas jausmas greitai praeina. Darbingumas mažėja, pulsas ir kvėpavimas retėja. Greitai pajuntamas nuovargis ir silpimas. Temperatūra pradžioje krinta, vėliau pakyla, bet ir vėl krinta. Pradeda reikštis psichinių sutrikimų.

Organizmas, negaudamas maisto, maistines medžiagas pradeda imti iš savo audinių. Pradžioje vartojama lengviau virškinama ir gyvybei palaikyti mažiau svarbi medžiaga — angliavandeniliai (100%) ir riebalai (84%). Baltymai liečiami vėliausiai. Ligi 24% jų suvartojus, žmogus miršta, nes, baltymams irstant, atsipalaiduoja daug nuodingos medžiagos, kuri ir esti mirties priežastimi (autointoksikacija). Ilgiausiai neliečiami gyvybei svarbūs organai: širdies raumuo ir centrinė nervų sistema. Dalinis B. yra atvejis, kai kiekybiškai ir kokybiškai nepakankamai pavalgoma ir todėl organizmui trūksta tam tikrų reikalingų dalių, pvz. vitaminų, kalcio, fosforo, geležies.

Badchan, badchen, badchon — žydų vestuvių dalyvis, jas pagyvinąs eiliuotomis improvizacijomis. Jo vaidmuo, nelyginant lietuvių piršlio melagio. B. ima reikštis viduramžiais. Iš B. tarpo kilo poetų ir dainų rinkėjų, pvz. iš rytų Lietuvos: Eleazaras (1821—1889) iš Svisločio, iš Gardino Jokūbas žižmor (m. po 1918).

Badeleitas retas monoklinis prizmatinis mineralas, gelsvos ligi juodos spalvos. Kietumas 6,6. Randamas magnetito kasyklose.

Baden-Württemberg, kitaip Südweststaat, p. v. Vokietijos valstybė, 1952 sudaryta, sujungus Wurttembergą-Badeną, Wūrttembergą-Hohenzollerną ir Badeną. 35.750 km2, ‘6.605.000 gyv. (1952), kurių 12,2% yra tremtinių pabėgėlių iš bolševikų jungo. Administracinis centras Stuttgartas. Reinas daro sieną su Prancūzija ir Šveicarija. Kiti kaimyniniai vokiečių kraštai — Bavarija ir Hessenas. Reino augštupio lygumoje dirvos nederlingos, smėlingos, čia iškilę atskiri kalnai Kaiserstuhl ir Turni-berg. Schwarzwalde šaltos žiemos, kalnai apaugę spygliuočiais miškais, gyventojai verčiasi daugiausia miško darbais ir namų verslais. Tarp Schwarzwaldo ir Odenwaldo kalnų yra derlinga kalvota Kraichgau sritis. Neckaro upyne yra daug senų, mažų miestų, kurie XII—XIV a. buvo įkurti kaip karinės tvirtovės. Pietuose B. W. apima dalį š. priešalpių tarp Bodeno ež. ir Dunojaus augštupio. žemės paviršius čia yra nuklotas buvusių ledynų sąnašų. Apie 33% viso B. W. ploto užaugę miškai, kurių Schwarzwalde 65%. Įvairiose vietose randa nežymų kiekį vario, cinko, švino, geležies rūdos. Prie Witticheno, Alpirsbacho ir Kinzigta-lio aptikta urano rūdos. Bruchsalio apylinkėse randama naftos. Schwarzwalde yra daug mineralinio gydomojo vandens versmių. Pramonė daugiausia išsivysčiusi prie Neckaro upės ir linijoj Mannheim-Ludwigshafen - Neckarsulm - Heilbronn - Stuttgart-Geisslingen - Reutlingen. Iš seno Schwarzwalde klesti laikrodžių pramonė, kitur mašinų, chemikalų. Augštosios mokyklos: universitetai Freiburge, Heidelberge, Tūbinge-ne, augštosios technikos mokyklos Karls-ruhėje, Stuttgarte, Mannheime (ūkio mokykla), muzikos konservatorijos Freiburge, Karlsruhėje, Stuttgarte.

Istorija. B. didžioji hercogystė susidarė XII a., kada įsikūręs B. Hermanas II a. 1100 vadino save markgrafu. Tikruoju markgrafystės įkūrėju laikomas Rudolfas I (m. 1288). 1527 valdančioji dinastija suski-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai