Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/351

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


mas atsiskaitymams su užsieniu, vidaus apyvartoje paliekant franką.

Belgai - belgae — keltiškos kilmės giminė, gyvenusi I a. pr. Kr. krašte tarp Senos (Seąuanos), Marnos (Matronos), Reino (Rhenum) ir Atlanto. Buvo suskilę padermėmis: ambiani, atrebati, bellovaci, morini, nervii, rhemi, suessiones. G. I. Caesario liudijimu, jie buvo kilmės germanai, nors germaniškųjų priemaišų buvo tik šiaurės rytų pareinio srityje. Šiaip jie buvo kilmės keltai su nežymia kimbrų priemaiša. 57 pr. Kr. jie buvo nukariauti Caesario, bet po to keletą kartų buvo sukilę, ir 46 pr. Kr. buvo prie romėnų imperijos prijungti baig-tinai. Viena jų padermė — morinai priešinosi ligi 29 pr. Kr. Caesario laikais B. gyvenamas kraštas darė vad. Gailia Belgica. Svarbiausieji B. miestai buvo Magnus Por-tus ir Venta Beigarum. B. gyvenamas plotas atitinka dabarties Beauvais, Artois ir Amiens departamentus.

Belgai sunkiojo tipo arkliai, ligi 1886 buvo skirstomi į ardėnus, brabansonus ir flamandus. Nuo 1886 visi vadinami vienu B. arklių vardu, nors daugiausia juose yra išlikę brabansonų tipo. B. A. laikomi geriausiais sunkiojo svorio arkliais. Kaip ir kiti sunkiojo tipo arkliai, jie greitai subręsta, nesunkūs laikyti, labai ramūs, tinka lėto tempo sunkiam darbui.

Belgard lenk. Bialograd, senas š. Vokietijos mst. Pomeranijoje Persantos (Baltijos j. int.) žemupio deš. krante. 14.000 gyv, (1939). B. 1929 gavo miesto teises. 'Nuo 1945 lenkų okupuotas.

Belgaum tos pat apygardos centras Indijoje. 58.400 gyv. Audimo pramonė.

Belgija, pr. Belgique, flamiškai België, dvikalbė karalystė tarp Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos ir Liuksemburgo, Reino-Šeldės žiočių srityje. 30.506 km2 ir 8.653.600 gyv. (1951). B. yra tankiausiai gyvenama Europos valstybė su maždaug 300 gyv. 1 km2, o Brabanto provincija turi 560 gyv. 1 km2. Pajūrio turi 67 km. Pagal žemės pa^ viršiaus kilmę ir išvaizdą B. dalinama į 4 juostas: 1. Kalnų (Augštoji B.) apima Ardėnų ir Vennsų kalnus, iškilusi ligi 500 m nuo j. 1., apaugusi daugiausia miškais, turi

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai