Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/352

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


daug ganyklų, lygesnėse vietose gerai dera rugiai, bulvės, avižos. 2. Kalvų (Vidurinė B.) juosta yra pirmosios tęsinys, turi derlingas dirvas ir gilius upių slėnius, kurie kaupiasi Antverpeno linkme ir įsijungia į Šeldės upę. Tai B. aruodas su labai intensyviu žemės ūkiu, kur augina kviečius, miežius, cukr. runkelius, daržoves, vaisius; iš čia kilę sunkieji arkliai brabantai. Ši B. dalis apima Hainaut, Brabanto, r. Flandrų ir Liège provincijas. Joje koncentruojasi ir svarbiausioji šalies pramonė su akmens anglies, glž. rūdos ir kt. kasyklomis. Čia yra valstybės sostinė Briuselis (Bruxelles). 3. Lygumų (Žemutinė B.) apima sritį arčiau į jūrą ir į Olandijos pasienį. Žemė nederlinga, tinkanti tik grikams ir bulvėms. 4. Žemumų (Maršų B.) juosta apima vakarų pajūrio žemumų dalį, kuri, kopų ir pylimų saugoma nuo jūros pusės, turi gerų dirvožemių ir pievų.

Ūkio atžvilgiu B. skirstoma į kelias sritis: gyvulių ūkio sritis apima Ardėnų kalnus; pramonės ir kasyklų—vidurinę dalį; javų, linų ir cukrinių runkelių — vidurio ir žiemryčių dalis. Svarbiausieji žemės turtai: akm. anglis, geležies rūda, cinkas, fosfatai, varis, švinas. Akmens anglies klodų ruožas yra 180 km ilgio ir a. 10 km pločio. Per metus iškasama a. 28 mil. t. Pietinėje dalyje akmens anglies, klodai yra negiliai, bet šiaurės linkme jie leidžiasi gilyn: prie Namuro 200 m, Liège apyl. 1000 m, Monso apyl. 2775 m gilumoje. Vidutinis akmens anglies klodų storumas 70 cm, ir svyruoja nuo 30 ligi 120 cm. Geležies rūdos randama Sambrės—Maaso baseine, Liège—Namuro rajone. Metinė produkcija 40.000 t. Apie 80% pramonei reikalingos geležies įvežama iš užsienių, daugiausia iš Prancūzijos ir Liuksemburgo.

Schumano plano valstybių jungtiniam pramonės ūkiui B. procentais (%)duoda: akmens anglies 12, geležies rūdos 0,1. geležies 15, plieno 11,7, švino 27,5, cinko 39, vario 50, gamtinių fosfatų 100, cemento 13.

Pramonė. B. yra būdingas pramonės kraštas. Valonų gyvenamojoje dalyje išaugo metalurgijos ir stiklo pramonė, flamų—-tekstilės, galanterijos, odų ir laivų statybos. Miestuose gyvena ligi 67% visų karšto gyventojų, kurių daugumas dirba fabrikuose ir kasyklose. Be to, apie 500.000 pramonės darbininkų gyvena kaimuose ir antratiek mažažemių dirba pramonėje atliekamų laiku nuo žemės ūko darbu. B. yra 110 mst., turinčių daugiau kaip 10.000 gyv. Didžiausieji miestai: Briuselis (Bruxelles, sostinė) 1.300.000 gyv. (1952), Antverpenas (Anvers) 1.311.000, Liežas (Liège) 580000, Gand (Gent) 450.000, Malinęs 75.000, Borgerhout 68.000, Seraing 65.000, Bruges 65.000, Os-tende 55.000, Verviers 47.000, Louvain 46.000, Charleroi 40.000, Schaerbeek 160.000, Elsene 100.000, Anderlecht 85.000.

Svarbiausioji pramonės šaka yra tekstilė su 330.000 dirbančiųjų. Toliau eina akmens anglies kasyklos su 170.000 darb., geležies liejyklos su 45.000, cukraus fabrikai su 33.000, stiklo - 32.000. Tekstilės pra- Antverpeno miestas Belgijoje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai