Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/368

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


jos vadas Italijoje, 1918 XVII armijos vadas Prancūzijoje. 1919 laikė frontą prieš lenkus ir rusus.

Belsen, Bergen-Belsen, š. Vokietijos vt. Hannoverio apylinkėje. I pas. karo metu čia buvo įrengta karo belaisvių stovykla. Vokietijoje įsigalėjus nacionalsocialistams, čia buvo įsteigta koncentracijos stovykla, kur buvo telkiama ir naikinama Vokietijos, o vėliau Čekoslovakijos ir Lenkijos mote-rys-žydės. 1944 į čia buvo atgabenta didesnis skaičius ir Lietuvos pilečių. Čia anksčiau, negu kituose nacių KZ, buvo pradėta praktikuoti pheonal, benzino bei terpentino įšvirkštimai aukų mirčiai pagreitinti. Dėl ypatingai blogo kalinių aprūpinimo maistu čia keliais atvejais buvo pasireiškęs kanibalizmas ( valgoma tik ką mirusiųjų žmogiena). 1945 anglai buvusią koncentracijos stovyklą sudegino, o jos viršininką su 9 bendrais pakorė.

Belskio piliakalnis Raseinių aps. Betygalos vi. Paturkšlio k., 7 km nuo Ariogalos, su senos mūro statybos liekanomis, prie Kirkšnovės upės. Iš kalno upė išplaunanti sidabrinių daiktų.

Beitai (keltų beit — juosta, vandens ruožas) trys sąsiauriai, drauge su Sundu jun-gią Baltijos jūrą su Kategatu ir Šiaurės jūra.

1) Didysis (Store) B. tarp Fūnen’o ir Seelando (kur Danijos sostinė Kopenhaga, dn. Koebenhavn) salų. 60 km ilgio, 18— 30 km pločio, 15—30 m gylio. Svarbiausias jūrų kelias tarp Baltijos ir šiaurės jūrų. Iš Šiaurės jūros į Baltiją juo teka srovė ligi 5 km/v.

2) Mažasis B. tarp Fūnen’o salos ir Jutlando pusiasalio, 52 km ilgio, 0,7—15 km pločio, 10—25 m gylio. Siauriausioje vietoje pertiestas glžk. tiltas.

3) Fehmarno B. tarp Fehmarno (į š. nuo Lūbecko mst.) ir Laalando-Lollando salų,40 km ilgio, 18—20 km pločio, 20—35 m gylio.

B. susidarė poledžio gadynėje, nugrimzdus jūros dugnui ir veikiant srovėms.

Beltramelli Antonio (1879—1930) italų rašytojas. Jo romanai atspindina G. d’Annunsio įtaką. Geriausi iš jų yra L’ombra dėl mandorio 1921 ir L’uomo nuovo 1923, kur jis vaizduoja savo tėviškę Romagną.

Beltrami Eugenio (1835—1900) italų matematikas, Bolognos, Pisos, Padovos (Pa-dua) ir Romos univ. prof. Jo matematinius veikalus Opere matematiche 4 tomais išl. Romos univ. 1902—1920. Jis pasižymėjo diferencialinių parametrų teorija, pastūmėjo variacinį skaičiavimą, įvedęs vad. Hilberto-Beltrami invariantinį integralą; matematiškai tyrė taikomuosius mokslus — stangrumo teoriją, potencialų teoriją, magnetin-gumą, elektrodinamikos teoriją, hidrodinamiką.

Beludžlai Beludžistano, p. Irano ir p. Afganistano gyventojai, apie 1.350.000 žmonių. B. yra arijai sų turkų, persų, arabų ir indų kraujo priemaiša. Susiskirstę į 40 kilčių, kurioms vadovauja tėvūnai-tumanda-rai. Sunitų (mahom.) religijos, bet garbina ir gamtos daiktus — medžius, upes, kalnus, šaltinius. Verčiasi kupranugarių, ožkų, jaučių, avių, karvių auginimu ir žemės darbu.

Beludžistanas, šen. Maka, Mekia, Gedro-sia, viduramžiais Mekran. Geografiškai Irano plokštakalnės pietr. dalis, nuo 1947 Pakistano valstybės provincija; 347.050 km2, 1.174.000 gyv. (1950); sostinė Quetta. Paviršius kalnuotas; rytinės dalies Brahui kalnai ligi 3500 m augščio. Klimatas sausas, per metus kritulių ligi 280 mm. Vasaros lietingiems musonams pastoja kelią kalnai, o žiemą pučia nuo žemyno sausi vėjai. Žemdirbystė įmanoma tik tose vietose, kur galima jas drėkinti. Klajoklinis (nomadinis) gyvulių auginimo ūkis. Paupiuose auginama medvilnė, datulių palmės, ryžiai, miežiai, kviečiai, indigas, tabakas. Pirmieji gyv. buvo kilę iš Indijos. Vėliau iš Irano atsikėlė tadžikai, X a. įsiveržė beludžiai, kurie ligi XIII a. įsigalėjo visame krašte ligi Indo upės. Jie kalba maišyta persų tarme ir yra mahometonai-su-nitai. Afganų yra apie 600.000. Iš B. išvežama odos, vilna, sviestas, kilimai; įvežama pramonės gaminiai. B. buvo užėmęs Aleksandras D., VII a. — arabai, XVII a. — persai, XVIII a. — afganai; 1876—1947 britų protektoratas.

Belūga (bielūga) 1) eršketų (Acipense-ridae) šeimos žuvis (Acipenser huso), gyvenanti Kaspijos, Adrijos ir Juodojoje jūrose. Iš Kaspijos jūros kyla į Volgą ligi Rybinsko ir augščiau.

2) Dantingųjų banginių (Delphinapterus leucas) rūšis, baltos spalvos, gyvenanti šiaurės ašigalio jūrose.

Belvederio augštesnioji pienininkystės mokykla, įst. 1926 VI 10 Belvederyje, Kauno aps. Seredžiaus vi., žemės ūkio ministe-

Belskio piliakalnis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai