Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/370

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Narimantaitis neatgavo B., bet toliau vadinosi B. kunigaikščiu. 1396 Jogaila atidavė B. su jo sritimi Mazovijos kunig. Ziemovi-tui. Šio ir jo sūnų Kazimiero ir Vladislovo valdžioje B. virto Mazovijos provincija, o šiems mirus, buvo betarpiškai prie Lenkijos prijungtas. 1462 B. buvo oficialiai pripažintas Lenkijos vaivadija, kuriai priklausė B., Liubačevo, Graboveco ir Horodlės seniūnijos.

Po pirmojo Lietuvos ir Lenkijos padalinimo didesnioji B. vaivadijos dalis atiteko Austrijai, o 1773 B. vaivadija buvo visiškai panaikinta.

M. Hruševskyj Istorija Ukrainy-Rusy IV; J. File-vič Borba Polši i Litwy za Halicko-Vladimirskoe nasledie 1890.

Belza Vladislovas (1847—1913) lenkų rašytojas, be keliolikos knygelių vaikams, išleidęs keletą poezijos rinkinių ir literatūros studijas — Kobieta w poezyi polskiej 1885 ir keletą studijų apie A. Mickevičių — Kronika potoczna i anekdotyczna z žycia A. Mickiewicza 1884, Album pamiątkowe A, Mickiewieza 1889, Ostatnie chwile A. Miekiewicza 1891.

Belzebubas žr. Baal Zebub.

Belzoni Giovanni Battista (1778—1823) italų keliautojas, tyrinėtojas ir mechanikas. Pakviestas Egiptan hidraulinės mašinos pastatyti, 1815—1817 tyrinėjo senojo Egipto piramides ir griuvėsius. Atrado Se-toso I kapą, senosios Berenikos vietą, ištyrė Abu Simbelio šventyklą. Išsp. Narrative of the Operations and Recent Discoveries in Egypt and Nubia 1821.

Belžyce Lenkijos mstl. Liublino aps. ligi 4000 gyv. Čia XVI—XVII a. buvo žymus Lenkijos arionų .centras. 1648 sunaikino Chmielnickio kazokai. 1662 iš Lenkijos pašalinus arionus, nebeatsigavo.

Bem 1) J o z e f (1795 Galicijos Tarnove — 1850 Sirijos Aleppe) lenkų generolas. 1811 karininkas, 1812—1813 art. ltn.

dalyvavo Napoleono žygyje Rusijon. Mac-donaldo korpas, kuriam priklausė B. baterija, buvo siųstas per Lietuvą Rygos link. Paskiau V pėst. pulko sudėtyje dalyvavo kautynėse ties Borodino. 1813 už Dancigo gynimą pakeltas poručninku. 1815 — 1825 vad. kongresinės Lenkijos raitosios lenkų art. kpt. ir Varšuvos art. mokyklos profesorius. 1829 turėjo iš Lenkijos pasitraukti į Lvivą, o čia rašė matematikos darbus. 1830 XI Varšuvai sukilus, B. stojo lenkų kariuomenėn ir pasižymėjo kautynėse ties Iganiais, ties Ostrolenka (p. Galindos srityje) ir IX 6—7 su artilerija gindamas Varšuvą. Tose visose kautynėse užtarnavo ir brigados generolo laipsnį. Rusams sukilimą numalšinus, su lenkų kariuomene pasitraukė Vokietijon, paskiau įsikūrė Prancūzijoje, emigracijoje būdamas artimas Adomo Čartoriskio grupei. 1833 Portugalijoje prasidėjus tarpusavio kovoms, rūpinosi organizuoti lenkų legioną, o 1833 VI 24 atskiru atsišaukimu kreipėsi į Lietuvos jaunuomenę. Bet to legiono suorganizuoti jam nepavyko.

1848 v. Europoje prasidėjus revoliuciniam sambrūzdžiui, 1848 III B. atvyko Lvi-van, o 1848 X vadovavo sukilėliams, ginant Vieną nuo Windischgrätzo. Vienai pasiduodant, pabėgo Vengrijon, o ten sukilusiųjų vengrų vadas Kossuth pastatė jį armijos priekyje Semigradijoje su austrais ir rusais kovoti. 1849 VIII 17 vyriausiam vengrų armijos vadui Görgey’ui pasidavus, jo vieton Kossuth pastatė B., bet, sukilėlių armijai išsisklaidant prieš jungtinę austrų ir rusų armiją, B. 1849 VIII 19 pats turėjo bėgti Turkijon. Čia pavirto mahometonu Ahmedo pašos vardo žmogumi, kuriam turkai pavedė tvarkyti jų kariuomenę. Austrams; ir rusams reikalaujant, 1850 turkų valdžia jį išsiuntė į Sirijos Aleppą, kur jis 1850 XI turkų kariuomenės priešakyje tramdė prieš krikščionis sukilusius arabus. Tik jau tų pačių metų pabaigoje pasimirė drugiu.

1880 vengrai pastatė B. paminklą Maros Vasarhely, o 1929 lenkai parsivežė jo kūną Lenkijon ir palaidojo Tarnovo mauzolėjuje. B. 1829—1839 paskelbė ir virtinę įvairių raštų, jų tarpe La Pologne dans sės an-ciennes limites 1836, O powstaniu narodo-wem w Polsce 1846—1848.

K.M. Pataky B. im Siebenbürgen 1850; J. W. Rucki Bem w Siedmiogrodzie i Banacie 1862.

2) Antoni Gustaw (1848-1902) lenkų literatūros istorikas. Be virtinės straipsnių periodinėje spaudoje literatūros istorijos ir kritikos dalykais, išsp. Teorja poezji polskiej 1899, Szkice i studja literackie 1899.

Bembergo šilkas celiuliozinis dirbtinis plaušas, pagamintas vario-amonijaus būdu, kuris buvo vartojamas Vokietijoje pramoniniu mastu nuo 1897 (H. Pauly patentas). Vėliau atsiradęs pigesnis viskozinis ir panašaus plaušo gamybos procesas Pauly šilką nukonkuravo ir išstūmė iš prekyvietės. Tačiau Edm. Thiele išradus ir E. Elsaesse-riui ištobulinus tempiamąjį verpalą, vėl buvo susidomėta senuoju Pauly šilku. Nuo 1919 jo gamybos sėkmingai ėmėsi vokiečių firma J. P. Bemberg, A. G., ir tai ne vien Vokietijoje, bet ir Anglijoje, Italijoje, Japonijoje, Amerikoje. Bembergo procese tinkamai išvalytas ir išbaidytas trumpas, verpimui netinkamas, medvilninis plaušas

J. Bem

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai