Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/373

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


miausios jų: Rosas de otoño 1905, Más fuerte que el amor 1906, Señora Ama 1909, Los intereses creados 1909, La losa de los sueños 1911, La malguerida 1913, La ciudad alegre y confiada 1916. Parašė per 100 dramų ir komedijų. Madride buvo įsteigęs vaikams teatrą Ganarse la vida, kuriam irgi parašė keliolika scenos veikalų. 1922 gavo Nobelio literatūros premiją. Lietuviškai buvo išversta iš EI principo que todo lo aprendió en los libris — Žydrasis princas 1923.

Walter Starkie J. B. 1924; A. Lazaro J. B. 1925.

Benekendorff Aleksandras (1783—1844), rusų generolas, kilęs iš XVI a. iš Brandenburgo atsikėlusios į Latviją vokiečių šeimos. 1803—1814 dalyvavo karuose Gruzijoje, su turkais, prancūzais. 1815 generolas, .1819 gvardijos štabo viršininkas. 1821 pranešė carui Aleksandrui I apie savo draugų politinę neištikimybę, o 1822 siūlė sudaryti slaptą policiją ypač karininkams sekti. 1825 XII 14 sukilus vad. dekabristams, B. dalyvavo sukilimo malšinime bei jo vadų teisme ir pats mielai žiūrėjo, kaip buvo kariami svarbiausieji kaltininkai. Naujasis caras Mikalojus I pavedė jam suorganizuoti valstybės apsaugą ir paskyrė jį žandarų šefu. 1826—1844 B. buvo įtakingiausias Mikalojaus I pareigūnas ir galingiausias Rusijoje asmuo. Griežtas monarchistas-biuro-kratas, jis sekė šviesuomenės gyvenimą, po 1831 sukilimo politinius lietuvių ir lenkų išeivius užsieniuose, bendradarbiaudamas su vok. Prūsijos ir Austrijos atitinkamomis įstaigomis; griežčiausiai prižiūrėjo spaudą ir rašytojus, net pats cenzūravo Puškino poeziją. 1826 senatorius, 1831 valstybės tarybos ir ministeriu kabineto narys, 1832 grafas.

N. Lemke Nikolaevskie žandarmy i literatura 1908

Bencur Mate j (1860—19,28) slovakų rašytojas, rašęs Martyno Kukučino slapyvardžiu. Pradžioje kaimo mokyklos mokytojas, paskiau Prahoje išėjo mediciną, 1894 priverstas išsikelti Dalmatijon, 1907 P. Amerikon. Išsp. ligi 500 apsakymėlių iš slovakų kaimo buities. 19,11 išsp. romaną iš Dalmatijos kroatų gyvenimo Dom v Strani. 1910 —1911 išl. Sobrane spisy.

Benczur Gyula (1844—1920) vengrų tapytojas, 1883 Budapešto meno mokyklos mokytojas, 1901 jos direktorius. Kūrė istorinius (vengrų karaliaus Stepono I krikštas), mitologinius paveikslus, piešė portretus.

Benčiakiemio miškas Alytaus aps. Jiezno vl. 99 ha ploto. Auga eglės su drebulių, beržų, ąžuolų priemaiša. Dirva priemolio. Vieta drėgna.

Benda 1) František (1709—1786) čekas muzikas. Pradžioje Dresdeno kurfiursto dainininkas, paskiau, balso nustojęs, smuikininkas Augusto II orkestre Varšuvoje. 1733 vok. Prūsijos kronprinco Fridricho orkestro smuikininkas, 1771 orkestro dirigentas, smuikininkų mokyklos steigėjas ir vedėjas. Parašė kūrinių smuikui, fleitai ir kt.

2) Jean (1874—1949 Lausanne, Šveicarijoje) smuikininkas, .1929 įsteigęs Frankfurte a. M. konservatoriją, paskiau buvo priverstas emigruoti Šveicarijon.

3) Jiri (1721—1778) pirmojo brolis, čekų kompozitorius, 1748—1778 dirigentas Gothoje. 1760 grįžęs iš kelionės į Italiją, rašė operas: Romeo und Julie 1778, Pygma-lion 1780, melodramas — Ariadne auf ,Na-xos 1775, Medea 1778.

4) Julien (g. 1867) žydų kilmės prancūzų essayistas. Pagrindinė jo tema — proto gynimas nuo jausmų. Sausas racionalistas ir kosmopolitas, vad. „žmogumi be širdies”, visą amžių kovojo su romantizmu, intuicionizmu ir misticizmu. Pirma tokiu priešu buvo Bergsono filosofija, vėliau —• egzistencinė filosofija. Savo idealu jis laikė clerc, tyrą šviesuolį, vengiantį susitepti konkrečia veikla. Bet*, gyvendamas tokiame amžiuje, kuriame jo idėjos buvo svetimos, visur rado tik šio idealo išdavimą (trahison des clercs). Žymiausi jo raštų: L’Ordination 1912 (filosofinis romanas), Le bergsonisme 1912, Belphėgor 1918 (estetinė studija), La Trahison des clercs 1927, Discours á la nation européene 1933 (gynimas Jungtinės Europos, atsisakius tautinių individualybių), La jeųnesse d’un clerc 1936 (autobiografija), Un régu-lier dans le siėcle 1938, La grande ėpreuve des democraties 1942, La France byzantine 1945 (prancūzų literatūros psichologinė studija), Exercice d’un enterré vif 1945, Du style d’idėes 1949, De quelques constantes de l’esprit humain 1950.

O. Mauriac La Trahison d’un clerc 1945.

Bendego geležis geležinis meteoritas, atrastas Bahijoje, Brazilijoje. Sveria 5 tonas.

Bendemann Eduard (.1811—1889) Vokietijos žydas, tapytojas, 1838—1859 Dresdeno meno akademijos prof., 1859—1867 Dūssel-dorfo meno akademijos dir. Žymesnieji jo kūriniai: Ruth und Booz, Die trauernden Juden im Exil, Wegführung der Juden in die babylonische Gefangenschaft, dėl kurių jis buvo vad. Senojo Testamento tapytoju idilininku.

Bender persiškai uostas, prieplauka, sustojimo vieta.

Bender 1) Harold Hermann (1882 IV 20 Martinsburge, W. Va. — 1951 VIII 16 Princetowne, N. J. JAV) JAV kalbininkas. Studijavo John Hopkinso univ. Baltimorė-je ir 1907—1908 Berlyno univ. 1909—1912 John Hopkinso univ. naujųjų kalbų lektorius ir asso. prof., paskiau ligi 1944 Prin-cetowno univ. rytų kalbų ir literatūros prof. Studijų metu susipažinęs su lietuvių

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai