Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/385

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


12) B. XII popiežius 1334—1342. Prancūzas Jacques Fournier, tretysis Avignono popiežius. Cistersas, Paryžiuje baigęs mokslus, teologijos dr., keliose vietose buvęs abatu ir vyskupu. 1327 kardinolas. Popiežiumi išrinktas, pasmerkė Jono XXII asmeninę nuomonę apie pomirtinį kūdikių gyvenimą. Kovodamas su Bažnyčios gyve-niman įsibrovusiomis negerovėmis, kunigams įsakė gyventi savo parapijose, tvarkė vienuolių gyvenimą, uždrausdamas jiems klajoti, taikė pranciškonus su domininkonais.

S. Beluze Vitae paparum Avenionensium 1916.

13) B. XIII popiežius 1724—1730. 18 metų stojęs į domininkonų vienuoliją Pietro Francesco Orsini. pasižymėjo proto gilumu, o būdamas 23 metų amžiaus jau kardinolu buvo. Jo laikais buvo išplitęs jansenizmas. B. patvirtino popiežiaus Klemenso XI jansenistus smerkiančią bulą Unigeni-tus, prikalbino Paryžiaus kardinolą Noailles pasiduoti šv. Sosto sprendimui. Vyskupams įsakė steigti seminarijas, o Romoje įsteigė Seminarijų Kongregaciją. Bet romėnai jo nemėgo dėl to, kad perdaug valdžios davė kardinolui Coscia ir favorizavo iš Benevento atgabentus asmenis. Jis kanonizavo Joną Nepomuceną, Aloyzą Gonzagą, Stanislovą Kostką ir Joną nuo Kryžiaus.

A. Borgia Benedicti XIII vita 1752.

14) B. XIV popiežius 1740—1758. Kilęs iš Bolognos didikų Prosper Lambertini, 1728 pakeltas kardinolu ir paskirtas Bolognos arkivyskupu. Klemensui XII mirus, konklava užtruko 6 mėnesius. Pagaliau austrų, prancūzų ir ispanų partijos susitarusios išsirinko Lambertini, iš žymiausiųjų teisės žinovų. B. buvo taikingos politikos šalininkas, pasirašęs konkordatus 1741 su Sardinija ir Neapoliu, 1748 su Portugalija, .1758 su Ispanija. Meno ir mokslo globėjas. Pasaulinių valdovų prašomas, sumažino privalomųjų švenčių skaičių. Pripažino Prūsijos karaliaus titulą, Prūsijos katalikams už tai laisvių išgaudamas. Nustatė normas į indeksą įtraukiamoms knygoms vertinti, tuo apsaugodamas autorius nuo pergreito ir neatsargaus vertinimo. 1750 iškilmingai šventė jubilėjaus metus. Jam popiežiaujant, buvo išleista 12 t. jo mokslo darbų: De canonisatione Sanctorum, De festis, De Sy-nodo dioecesano, kurie kartu su B, bulo-mis buvo pakartoti 17 tomų 1839—1846.

F. Montanari II Card. Lambertini fra la legenda e la storia 1943.

15) B. XV (1854 XI 21 Genovoje — 1922) popiežius 1914—1922. Giacomo Della Chie-sa, Romoje baigęs mokslus, 1883 nuncijaus Rampollos Ispanijoje sekretorius. Rampol-lai tapus kardinolu ir valstybės sekretoriumi, šis pasiėmė į Vatikaną ir Della Chie-sa, nuo 1901 ėjusį valstybės sekretoriaus padėjėjo pareigas. 1907 Bolognos arkivyskupas. 1914 VI popiežiaus Pijaus X pakeltas kardinolu, o po dviejų mėnesių buvo išrinktas popiežiumi. B. XV pontifikatas sutapo su I pas. karu. Kad nebūtų viešų iškilmių, gedulo ženklu B. vainikavosi ne šv. Petro bazilikoje, bet Sikstino koplyčioje. Jo pontifikato programa buvo: ginklų konfliktą baigti, pastovios taikos pasirūpinti, karo žiaurumus švelninti, nukentėjusiems nuo karo pagelbėti. 1917 VIII 1 kariaujančių šalių valdovams B. XV pasiūlė šitokių principų taikos planą: sumažinti ginklavimąsi ir įsteigti visiems privalomą arbitražą. paskelbti jūras ir jūrų kelius visų laisvai naudojamus, atsisakyti reikalauti karo išlaidų ir reparacijų, išskyrus tuos atvejus (pvz. Belgija), kur to reikalauja teisingumas, atsisakyti nukariautųjų teritorijų ir Belgijai garantuoti visišką nepriklausomybę, teritorinius klausimus sutvarkyti pačių tautų pageidavimais, panašiu keliu išspręsti Armėnijos, Balkanų valstybių ir kitkart buvusios Lenkijos teritorijų likimą. Šis ne viešumai skirtas, bet vienos valstybės viešai paskelbtas taikos planas sukėlė audrą Vokietijoje, kuri B. XV prikišo palankumą prancūzams, belgams, lenkams. Italai užsigavo dėl B. posakio „nenaudingos žudynės”, B. XV planas nebuvo priimtas. Kad ir kaiko spiriamas, bet vengdamas pasisakyti klausimu, kuri kariaujančiųjų valstybių yra kalta dėl karo pradėjimo, B. XV pasmerkė tautų teisės laužymą, kad ir kažkas tai darytų. Tuo pačiu laiku stengėsi ir laimėjo, kad tūkstančiai netinkančių kariauti belaisvių (1914), gausių šeimų tėvų ir nelaisvėje 18 mėnesių išlaikytų (1916) buvo namo paleisti. B. XV pastangų vaisius buvo ir civilinių belaisvių paleidimas 1915, deportuotųjų grąžinimas 1917, 30.000 prancūzų, anglų, belgų ir austrų apgyvendinimas Šveicarijoje 1915, džiovininkų italų grąžinimas 1916, belaisviams šventadienio poilsio davimas 1915, pagaliau, karo belaisvių jieškojimo biuro Vatikane įsteigimas, kur dirbo 90 asmenų ir buvo sujieš-kota 500.000 išsklaidytųjų šeimų narių.

B. XV siuntė pašalpų atskiroms tautoms ir ypač badaujantiems vaikams visuose kraštuose. Lietuvai davė 20.000 frankų ir 10.000 lirų ir paskelbė „Lietuvių Dieną” rinkliavoms visuose kraštuose Lietuvos naudai. Iš tos rinkliavos vien Lausannoje veikęs vykdomasis lietuvių komitetas gavo 407.589 frankus.

Popiežius Benediktas XV

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai