Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/388

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


turėjo 1 kardinolą, 5 arkivyskupus, 8 vyskupus ir 1846 kunigus. 1953 vieni B. kon-federantai JAV turėjo 4 kongregacijas, 30 abatijų, 1625 kunigus, 538 klierikus, 491 brolį ir 359 kandidatus. Mokslinis ir kultūrinis B. įnašas į JAV gyvenimą yra labai didelis. Apskritai, B. nuopelnai bažnyčiai ir žmonijai yra neapskaičiuojami. Jų vienuolis Augustinas, su 40 B. nuvykęs į Britaniją, laimėjo Bažnyčiai anglus-saksus. Wili-brodas ir Šutbertas paskelbė Evangeliją Frizijai, Bonifacas — Vokietijai, o Ansga-ras — Skandinavijai. Bažnyčiai B. yra davę 24 popiežius, 200 kardinolų, 1600 arkivyskupų, 4000 vyskupų, 15.700 rašytojų ir 1560 šventųjų.

B. yra daug nusipelnę mokslui, menui ir šiaip kultūros bei civilizacijos sritims. Regulos įpareigoti, jie kasdien turėjo skaityti dvasinį tekstą. Tam tikslui jiems reikėjo knygų. Todėl jie ėmė rinkti ir perrašinėti senus kodeksus. Jie perrašinėjo ne tik Šv. Raštą ir Bažnyčios Tėvus, bet ir senovės klasikus ir mokslo vyrų raštus. Tik jų dėka išliko daug senų veikalų, tarp kurių: Cicerono Pro Clųentio, Frontino De aquaeductis,Apulejo Metamorphoses ir Tito Livijaus Historiae kaikurios dalys. B. ne tik kodeksus perrašinėdavo, bet ir papuošdavo juos gražiomis miniatiūromis ir menišku įrišimu. Tokiam darbui reikėjo mokslo. Todėl jie turėjo mokyklas, kurias lankė ne tik vienuoliai, bet ir pasauliečiai. Jų mokyklos ypač garsėjo viduramžiais, kaikurios virto universitetais. Jų mokyklos ir seminarijos nenustojo reikšmės ir šiais laikais, ypač JAV. Jiems popiežius yra pavedęs ir Šv. Rašto Vulgatos vertimo tikrinimą.

Jie atgaivino liturginį gregorinį giedojimą ir sukėlė liturginį sąjūdį. Praturtino ir bažnytinį meną, statydami puošnias bažnyčias ir vienuolynus. Senovėje jie kėlė žemės ūkį, pavyzdingai ūkininkaudami. Sausindavo pelkes, tiesdavo kelius, parūpindavo pragyvenimo šaltinį darbininkams, jiem duodami darbo savo ūkiuose ir dirbtuvėse ir juos mokydami naudingų amatų. B. turėjo didelių ūkių, iš kurių jie pragyveno ir išlaikė savo vienuolynus, o kas atlikdavo, skirdavo vargšams, steigdavo prieglaudas ir ligonines. Daug kur prie jų vienuolynų susikūrė miesteliai.

Lenkijoje XI — XII a. B. turėjo tokios pat reikšmės, kaip ir Vakarų Europoje, vėliau vis labiau užleisdami savo vietą pranciškonams ir domininkonams. Ypač pasižymėjo Tynieco vienuolynas, 10 km nuo Krokuvos, su pertraukomis veikęs .1015—1815.

Lietuvoje B. tebuvo Trakų vienuolynas, kuriame Vytautas įkurdino vienuolius iš Tynieco. 175&-1832 Trakų vienuolynui priklausė prepozitūra Pašaltuonyje, Žemaitijoje, 1659 ties Pinsku, Trakų vaivados Ko-pecio įst. Horodiščių vienuolynas, 1673 Mykolo Kazimiero Radvilos įk. Nesvyžiaus vienuolynas ir 1700 įst. Minsko prepozitūra.

Krâtzinger Der Benediktiner Orden und die Kultur 1876; Hilpisch Geschichte des Benediktinischen Mônchstums 1929; E. Sh. Duckett The Gateway to the Middle Ages 1938.

Benediktinas prancūzų likeris, gaminamas Fécamp mstl., Seine Inférieure dept., Havre aps., kur anksčiau buvo benediktinų vienuolynas. Šį likerį sumanęs vienuolis Dom Bernardo Vincelli 1510. Prancūzų revoliucijos metų vienuolynas buvo sunaikintas ir nacionalizuotas. Po 70 metų Alexandre le Grand, aptikęs seną receptą, senojo vienuolyno vietoje iš naujo įrengė likerio gamyklą, palikęs etiketėse ir senąjį šūkį D. O. M. (Deo optimo máximo). B. yra gaminamas, pridedant įvairių prieskonių: šaltmėčių, arniko, timiano, cinamono, muskato, gvazdikų, tam tikrų Alpių žolių ir kt.

Benediktinės vienuolės, kurios laikosi šv. Benedikto regulos. Jau pats šv. Benediktas ir jo broliai vadovavo Dievui pasišventusioms mergaitėms, kurių tarpe buvo ir Benedikto sesuo šv. Skolastika. Vyrų pavyzdžiu, ir B. vienuolynai panašiai tvarkėsi, o jų narės visos buvo lygios. Tik vėliau B. pasidalino į choristes, kurių pareiga buvo bažnytines maldas choru kalbėti; jos darydavo iškilmingus įžadus ir buvo prie savo vienuolyno pririštos, ir paprastas seseris, kurios atlikdavo rankų darbus ir įvairius patarnavimus vienuolyne ir už jo. B. vadovauja visam gyvenimui išrinkta ir specialiu ritu pašvęsta abatisė. Ilgainiui choristėms ir pasaulinėms seserims buvo įvesta griežta klauzūra. Naujesniais laikais B. regulos pagrindais susiformavo naujos vienuolijos, kurių narės visos yra lygių teisių, vadovaujamos generóles, o vienuolynuose — priorės. Darydamos amžinuosius įžadus, jos nebūdamos suvaržytos chorų ir griežta klauzūra, atsideda mergaičių mokymui, ligonių slaugymui ir kitiems chari-tatiniams darbams. Iš tokių pažymėti nos:

1) Dievo Apvaizdos B. Kongregacija, įst. 1855 Vogeroje dviejų seserų Schiaparelli. Beslaugydamos sergantį tėvą, neturtingoms mergaitėms jos įsteigė mokyklą. Naujoji institucija ėmė plėstis ir apėmė darbą ligoninėse, vaikų prieglaudose, mokyklose. Dabar ši B. Kongregacija turi 44 namus ir apie 300 seserų. Šv. Sosto aprobuota 1935.

2) Amžinosios Adoracijos B. Kongregacija gavo pradžią iš kelių Šveicarijos Maria-Rickenbach vienuolyno B., kurios 1874 nuvykę į JAV, netoli Clyde (Minesotos vist.) įkūrė naują vienuolyną. Šiandien jos JAV turi 6 vienuolynus ir 250 narių. Be nuolatinės Šv. Sakramento adoracijos, B. dirba mokyklose ir parapijose.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai