Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/395

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kur buvo nukankintas. Ant jo kapo pastatyta bažnyčia, kuri davė pradžią šv. B. vienuolynui. Jo šventė XI 1.

Benihasan Beni Hassan, augštutįnio Egipto arabų kaimas Nilo deš. krante, 267 km nuo Kairo; garsus klonio krantuose įmūrytais kapais iš 2000 —1900 pr. Kr.

Beni Israel (Izraelio vaikai) semitiškoji padermė, gyvenanti Indijoje Bombėjuje ir jo apylinkėse, iš viso 15.000 B. I. Indijon atkilo Kristaus laikais. Tačiau tikslių žinių apie jų atvykimą nėra. Geografas Ptolomėjus apie 150 Kr. g. mini juos timula vardu, indai juos vadina Shanvar-Teli (šeštadienio aliejininkai), nes jie šeštadieniais švęsdavo.

Beniu, Bini, 1) v. Afrikos sritis p. Nigerijoje (britų kolonija). Drėgnas, karštas klimatas, žemas ir derlingas paviršius. Gyventojai verčiasi cukrinių nendrių, ryžių, jamo auginimu. Ligi XIX amžiaus čia buvo negrų valstybė su įtvirtintais miestais ir augšta kultūra, kuri reiškiasi puikia vario ir dramblio kaulo skulptūra.

2) B. srities centras, 50.000 gyv. (1938). 1897 sunaikintas anglų, užkariaujant ir pavergiant visą B. šalį. Iš B. išvežti skulptūros meno kūriniai aptinkami Europos ir Amerikos muzėjuose.

Benincasa Uršulė (1547—1618) seserų te-atiniečių vienuolijos steigėja. Palikus tėvų namus, apsigyveno San Elmo kalne ir Neapolio gyventojų buvo laikoma šventąja. Kai jos gyvenimo nepaprastumo garsas pasiekė Romą, pop. Grigalius XIII 1582 ją pakvietė į Romą ir pavedė sudaryti komisiją, kad ištirtų jos gyvenimą ir sumanymus. Po to jai buvo leista grįžti į savo nuošalumą ir steigti naują vienuoliją, kurią B. pavadino Congregatio Conceptionis B. V. Mariae Immaculatae. Kadangi naujoji vienuolija iš karto pateko po teatinų vienuolių globa, be to, priėmė jų regulą ir nešiojo panašius drabužius, seserys pavadintos teatinietė-mis. Šv. Sostas naują vienuoliją patvirtino 1623.

Benincasa Cucurbitaceae šeimos dviejų augalų rūšis. B. cerífera Savi iš r. Indijos turi panašia į vašką medžiaga apvilktus gana didelius vaisius. Savo gimtinėje vartojami vaistams, Lietuvoje buvo vien dekoraciniai augalai. B. hispida Cogn. iš atogrąžų Azijos auginama kaip daržovė. Platesnei kultūrai netinka, Europoje auginama tik šiltnamiuose.

Beniovskis Maurikis Augustas (1741 — 1786 Madagaskare) kilimo iš Slovakijos nuotykininkas. 1758 atvyko Lietuvon, kur paveldėjo savo mirusio tėvo brolio dvarą. Netrukus, gavęs žinią apie tėvo mirtį, grįžo Slovakijon, kur už tai, kad talkininkaujamas slovakų ginklu išvijo svainius iš tėvo dvaro, nustojo tėviškės ir garbės, ir vėl grįžo Lietuvon, čia savo seną pavardę Beniau pakeitęs Beniovskiu. Nuotykių jieško-damas, išvyko Vokietijon, paskiau Olandi-jon ir pagaliau Anglijon, kur mokėsi laivininkystės. Jau besirengdamas keliauti r. Indijon, 1767 buvo pašauktas dalyvauti Baro konfederacijoje Lenkijoje. Vadovaudamas konfederatų raitelių pulkui, 1769 kautynėse sužeistas, rusų buvo paimtas nelaisvėn. 1770 V pabėgęs iš Kazanės, buvo vėl suimtas ir apgyvendintas Bolše-recke, Sibiro Kamčatkoje. Besiversdamas pamokomis, čia vedė karo viršininko Nilo-vo dukterį (Vengrijoje liko jo pirmoji žmona). Švedo Vinblano padedamas, sukurstė kitus politinius tremtinius, 1771 IV 27 puolė sargybą, nužudė viršininką Nilovą, pasigrobė ginklus ir valdžios pinigus ir paimtu Čekavkoje laivu Sviatoj Petr su 63 vyrais ir 7 moterimis pasileido į jūrą, tuo pačiu laiku išsiuntęs į Petrapilį pranešimą, kad vaduojąs Kamčatkos slegiamus gyventojus. Pasiekė Kurilų salas, Japoniją, Kinus, Formozą, Makao. Rusų laivą pardavęs, pasiekė Isle de France salą, o iš ten Madagaskarą ir 1772 VII 18 išlipo Prancūzijoje, Port Louis uoste. Iš 70 pabėgėlių teatgabe-nęs 40 žmonių, kitiems kelionėje išmirus. Prancūzijoje B. pasisiūlė užimti prancūzams Formozą, bet, karaliui nesutikus, apsiėmė palenkti prancūzų įtakai Madagaskarą ir jį kolonizuoti. 1773 išplaukęs, 1774 II išlipo Madagaskare. Čia įsteigė Louisburgą ir pasiskelbė prancūzų karaliaus vardu imąs Madagaskarą savo valdžion. Kaimyninės salos Isle de France vyresnybei jam nepritariant ir trukdant, B., laikydamas save Madagaskaro valdovu, 1776 XII išvyko Prancūzijon daryti su ja sąjungos. Šiai nesutikus, kreipėsi Austrijon, kuri taip pat jo pasiūlymo nepriėmė, tik pavedė jam vieną pulką Transilvanijoje, o paskiau Fiumės valdymą. Tuo nepatenkintas, B. kreipėsi Anglijon, paskiau Šiaurės Amerikon, bet ir joms pasiūlymo nepriėmus, 1785 VII nuvyko Madagaskaran, kur pasirinko savo sostine Ambositrą ir pradėjo ją tvirtinti. Tuomet Isle de France prancūzų vyresnybė pasiuntė laivą, kuriam atvykus, buvo susišaudyta, ir B. žuvo nuo kulkos. Iš B. pranešimų prancūzų valdžiai J. H. Magellan suredagavo Voyages et mémoires de Maurice Auguste Comte de B. ir 1791 išspausdino. Jie buvo išversti į daugelį k. ir davė medžiagos A. Kotzebuės 1795 išsp. dramai Die Verschwörung im Kamtschat-

Benin negrų bronzos kaukė (XVII a.)

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai