Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/401

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Benzenas, vokiečių vadinamas benzolų, yra beveik malonaus kvapo bespalvis lakus skystis, kuris verda 80,1° C. Jo lyg. sv. 20° C yra 0.879. Šaldomas virsta rombiškais kristalais, kurie lydosi 5.4° C. B. vandenyje ne-tirpsta, bet tirpsta visuose organiniuose tirpikliuose (alkoholyje, eteryje, chloroforme...), su kurių daugeliu jis maišosi bet-kuriuo santykiu. B. pats yra puikus tirpiklis: jame tirpsta dervos, riebalai, vaškai ir daug kitų organinių medžiagų, taip pat siera, fosforas, jodas. Dėl šios savybės B. plačiai vartojamas kaip tirpiklis laboratorijose ir pramonėje. B. garai gana nuodingi, o jų mišinys su oru padegtas smarkiai sprogsta: B. vartotojai šių pavojų neturi pamiršti.

B. yra anglies koksavimo šalutinis gaminys: dalis jo sukondensuojama iš koksavimo dujų, dauguma gaunama, destruktyviai distiliuojant akmens anglies degutą. Iš kiekvienos tonos į koksą perdirbtos anglies tonos gaunama nuo 7 iki 8 1 B. Šiek tiek B. gaunama ir iš naftos. II pas. karo metu B. buvo gaminamas ir sintetiškai. B. moleku-la sudaryta iš šešių atomų anglies ir šešių atomų vandenilio (CqHo). B. yra žiedinių—vienalyčių (homociklinių) neprisotintų arba aromatinių junginių klasės atstovas. Jo molekula vaizduojama pavidalu taisyklingo šešiakampio, kurio viršūnes užima 6 anglies atomai. Prie kiekvieno anglies atomo prisijungęs vienas vandenilio atomas. B. molekuloje vandenilio atomų didelis judrumas teikia B. ypatingą cheminę reikšmę, šiuos vandenilio atomus lengva pakeisti kitais atomais arba atomų grupėmis ir tuo būdu iš B. gauti didelį įvairiausių junginių skaičių — B. kiltinių (derivatų). Pvz. vieną vandenilio atomą pakeitus hidroksilu (-OH), iš B. gaunamas labai svarbus junginys f e n o 1 a s (karbolinė rūgštis); fenole tris vandenilio atomus pakeitus trimis nitro radikalais (NO2), gaunama svarbi sprogstamoji medžiaga m e 11-nitas, arba pikrinė rūgštis. B. molekuloje vieną vandenilio atomą pakeitus vienu nitro radikalu, gaunamas n i t r o-benzenas, pigi kvapioji medžiaga muilų pramonei. Nitrobenzene 2 deguonies atomus pakeitus dviem vandenilio atomais, gaunamas anilinas, labai svarbi medžiaga da-rylų pramonei. Tikrumoj B. molekuloje dalis arba visi vandenilio atomai gali būti keičiami vienodomis ar skirtingomis, paprastomis ar net labai sudėtingomis atomų grupėmis. Tas pats vyksmas gali būti pakartotas su kiekvienu B. kiltinių. Šiuo būdu iš B. gaunama tūkstančiai įvairiausių junginių, turinčių didelės svarbos darylų, plastikų, sprogstamosios medžiagos, vaistų, kvepalų, dažų ir kt. pramonės sritims. Nevalytas B. („benzolas”) kartais maišomas su benzinu, norint pakelti mišinio „oktano skaičių”.

Benzestrolis, arba oktofolinas, C20H26O2, vartojamas, trūkstant estrogenų, prostratos ir krūčių vėžiui gydyti.

Benzldinas paradiamidodifenilas, NH2 - C g H4 - Cq H4 - NH2; iš jo gaminami ben-zidino dažai , kurie nudažo medvilnę be beicų.

Benzidino reakcija būdas surasti kraujo pėdsakus šlapume, išmatose ir kt. Prie tiriamosios medžiagos prideda B. tirpalo alkoholyje, ledinės acto rūgšties ir vandenilio peroksido. Jei yra kraujo, atsiranda žalia spalva, vėliau virstanti mėlyna.

Benziger, Juozapo-Karolio B. (1762 — 1841) ir jo brolio Prano, kuris buvo Ein-siedeln benediktinų spaustuvės vedėjas, pastangomis įsteigta kat. knygų leidykla, turinti savo skyrius Amerikoje (New Yorke, Cincinnati, Chicagoje), Vokietijoje (Kolne, Waldshute) ir kitur. Leidžia daugiausia religinę literatūrą ir šv. Raštą (12 kalbų). Visuose skyriuose kasmet išleidžiama tūkstančiai veikalų.

Benzilo alkoholis, C0H5 . CH2OH, yra bespalvis, 205,4° verdantis skystis. Šaldomas susikristalina; kristalai lydosi -15,3°. Vandenyje 17° B. A. ištirpsta 4%; jis gerai tirpsta daugumoje organinių tirpiklių. B. A. turi nestiprų, bet labai malonų kvapą, betgi kuris oro įtakoje, alkoholiui pamažu oksiduojantis į benzaldeidą, įgyja migdolinį priekvapį. Gamtoje B. A. sutinkamas kaikurių balzamų (Peru, Tolu) ir kaikurių eterinių aliejų (jazmino, tuberozos, akacijos, prieskoninių gvazdikų ir kt.) sudėtyje. Pramonėje daugiausia B. A. gaunama iš benzilo chlorido, pagal Canizzaro arba kryžminę Canizzaro reakciją, ir iš benzoinės rūgšties kaikurių derivatų, juos hidrinant.

B. A. naudojamas kvepaliniuose mišiniuose, kai norima imituoti natūraliųjų gėlių kvapus. Be to, jis yra kvepalininkų mėgiamas tirpiklis augštesniesiems alifati-niams aldeidams ir dirbtiniams muskams. Kvepalų pramonei taip pat didelės reikšmės turi daug B. A. esterių: acetatas, ben-zoatas, cinamatas, salicilatas ir kt.

Benzilo benzoatas, C6H5CH2-O.CO.C6H5, yra tirštas bespalvis skystis, kuris verda 323—324°. Pakankamai atšaldytas susikristalina; kristalai lydosi 21°. Tirpsta organiniuose tirpikliuose. Turi malonų, bet silpną kvapą. Gamtoje B. B. sutinkamas kaikuriuose balzamuose (Peru, Tolu) ir eteriniuose aliejuose (ylang-ylango, tube-rozos). Pramonėje B. B. gaunamas, este-rifikuojant benzilo alkoholį benzoilo chloridu arba benzilo chloridą veikiant kaiku-riomis benzoinės rūgšties druskomis, taip pat benzaldeidą veikiant kaikurių metalų alkoksidais. B.B. vartojamas kaip tirpiklis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai