Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/402

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ir fiksatorius kvepalų pramonėje. Celuloi-do gamyboje pavaduoja dalį kamforos. Jis yra patogus vaistas nuo niežo ir kovos priemonė prieš kaikuriuos parazitus: utėles, kandis, erkes.

Benzilo radikalas, C0H-CH2 —, įeina į junginius, pvz. benzilo alkoholį ir kt.

Benzinas (JAV vad. gasoline, gas, kartais ir naphta, Anglijoje — gasoline, pet-rol, spirit, Prancūzijoje — essence) lakus, bespalvis, lengvai užsidegąs skystis. Jį sudaro mišinys lengvųjų angliavandenilių (hidrokarbidų), dažniausiai alifatinio (žr.) pobūdžio, turinčių tarp 5 ir 12 anglies atomų; betgi pasitaiko ir naftenų bei aromatinės (žr.) eilės angliavandenilių. Iš alifa-tinių angliavandenilių įeina pentanas, hek-sanas, heptanas, oktanas ir augštesnieji nariai. B. lyg. sv. svyruoja apie 0,725. B. tirpdo riebalus, dervas, vaškus, ir dėl to jis plačiai vartojamas tirpikliu dažų bei lakų pramonėje ir sausam („cheminiam”) drabužių valymui. Tačiau daugiausia B. su-vartojama motorams varyti.

B. lengvai garuoja; jo garai, sumišė su oru, sprogsta nuo kibirkšties ar netoliese esančios liepsnelės. Užsiliepsnojimo temperatūra 21° C. Kad ir motoro (vidaus degimo variklio) cilindre B. ir įsiurbto oro mišinys peranksti neužsidegtų (iš čia motorų tarškėjimas), į B. įmaišoma tetraetilinio švino skiedinio (3 ml vienam galonui).

B. gaunamas destiliuoiant nafta, arba „žemės alyvą”. Destilatas suskirstomas į kelias frakcijas. Ligroinas (petroleum ether) verda tarp 40° ir 70° C: paskui ima varytis lengvasis B., verdąs 70°—110° C, ir sunkusis B., verdąs 110°—150° C. (ar net ligi 180° C). B. galima gaminti ir vadinamu cracking būdu, t. y. skaldant sunkesniąsias naftos frakcijas (pvz. žibalą) ir jas paverčiant lengvesnėmis frakcijomis, būtent, gazolinu, su karščio ar katalizatorių (žr.) pagalba, čia atsiranda ir nesočių angliavandenilių, kurie paverčiami sotaisiais, sotinant vandeniliu. Kraštuose, kur naftos trūksta. B. sintetiškai gaminamas dar ir Bergius’o būdu (sotinant akmens anglį vandeniliu, augštoje temperatūroje ir dideliame spaudime), arba Fischerio-Trop-scho būdu (iš anglies dioksido ir vandenilio vidutinėje temperatūroje). Abiem atvejais vartojami tinkami katalizatoriai, t. y. reakcijos pagreitintojai.

Benzoe (lot.) augalinė derva, gaunama iš kelių r. Indijoje augančių šeimos Styra-ceae augalų. Tai šviesūs arba tamsiai rausvi amorfiniai gabalai. Sudėtyje turi aromatinių substancijų (vanilino, cinami-linės rūgšties esterių), kurios kaitinamos duoda malonaus kvapo garų. Medicinoje ir kosmetikoje iš seniausių laikų žinoma kaip antiseptinis vaistas ir odos priežiūros priemonė. Vartojama dažniausiai spiritinio tepalo pavidalu (Tinctura Benzoes). Parfumerijoje dėl malonaus jos garų kvapo naudojama smilkymo priemonių (miltelių, žvakučių, esencijų ir 1.1.) gamyboje.

Benzoilas CoHgCO — vienavalentė grupė, pasidaranti iš benzoinės rūgšties CoHg COOH, atskėlus iš jos hidroksilo grupę — OH. B. palaidas neegzistuoja. Bet, vartojant reakcijoms benzoinės rūgšties anhidri-dą arba benzoilo chloridą, B. galima įjungti į ištisą eilę organinių junginių, ir todėl jis turi didelės reikšmės organinių junginių sintezėms.

Benzoilo chloridas Cg Hg CO . C1 pasidaro iš benzoinės rūgšties, veikiant pastarąją fosforo tri- arba pentachloridu. Tai ėdančio kvapo skystimas, kuris lydosi —1° ir verda 199°. Svarbus junginys tuo, kad su jo pagalba į ištisą eilę kitų junginių galima įvesti benzoilo grupę Co Hg CO — .

Benzoinė rūgštis (kitaip fenilinė skruzdžių rūgštis, arba dar benzeno karboksili-nė rūgštis) Co H5 . COOH, yra balti kristalai, kurie lydosi 122,4° ir verda 250,5°, pradėdami sublimuotis nuo 100°. B. R. mažai tirpsta šaltame vandenyje, geriau karštame, gerai tirpsta alkoholyje, eteryje ir daugelyje kitų organinių tirpiklių. B. R. yra vidutinio stiprumo: stipresnė, negu acto, bet silpnesnė, negu skruzdžių rūgštis. B. R. gamtoje randama kaikurių medžių sakuose. Pvz., Siame ir Indonezijoje augančio Styrax benzoin medžio balzame B. R. būna iki 25%. Pramonėje B. R. gaunama iš tolueno, jį chlorinant ligi trichlorometilbenzeno ir pastarąjį hidrolizuojant, pvz., kalkių pienu. Toluenas yra ir tiesiog oksiduojamas į B. R.: oru, azoto rūgštimi arba natrio bichroma-tu. Pastaruoju laiku B. R. pradėta gaminti iš ftalinės rūgšties arba ftalinio anhidrido, pašalinant vieną karboksilo grupę. B. R. dar gaunama, oksiduojant (oru) benzaldei-dą arba, greta benzilo alkoholio, veikiant benzaldeidą šarmais (žr. Benzilo alkoholis). Sustabdydama mikroorganizmų veikimą ir būdama nenuodinga žmogui, B. R. yra mėgiama priemonė maisto, vaistų ir kosmetinių gaminių apsaugai nuo gedimo. Minėtose pramonės srityse ir tabako apdirbime suvartojama gana dideli B. R. kiekiai. Mažesnė dalis sunaudojama dažų pramonėje dažyto paviršiaus blizgesiui padidinti ir da-rylų pramonėje (anilino mėlio, chromo žaliosios, alizarino geltonosios ir kt. darylų gamyboje). B. R. amonijaus druska yra vaistas nuo reumatizmo ir nuo šlapimo takų (inkstų, pūslės) uždegimo.

Benzolas žr. Benzenas.

Benzomedis (Styrax Benzoin Dryander) stirakinių (Styracaceae) šeimos medis, augąs tik karštuose kraštuose. B. užauga lig 50 cm storio ir ligi 20 m augščio. Jis yra

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai