Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/407

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


žiūrose vyrauja estetizmas, vėliau psicho-logizmas. Jis teigia, kad žavėjimasis meno kūriniu kyląs iš to kūrinio pajėgumo sužadinti žiūrove gyvybines galias, taip pat ir iš sugebėjimo praturtinti jo vaizduotę. Tuo būdu meno darbai, vaizduodami erdvę, judesį ir kt., perkelia į panašią būseną, kokią norėjo išreikšti dailininkas. Šiuo keliu menas turįs daugiau įtakos įvairioms idėjoms, negu kad pats esti veikiamas. Čia B. atsistojo priešybėje pozityvizmo estetikai, kuriai menas yra nulemiamas aplinkos veiksnių.

B. jau ilgai gyvena Settignano mstl. prie Florencijos, tapęs vienu didžiųjų šios gadynės humanistų. Po I pas. karo Taikos konferencijos metu B. nemažai rėmė Lietuvos bylą.

Berent Simanas (1585—1649) kompozitorius, jėzuitas, 1600 atvykęs į Lietuvą ir kurį laiką gyvenęs Aleksandro Radvilos dvare. Vėliau globojo Žygimanto IV (III) sūnų Olbrachtą jo kelionėse užsienyje. Galiausiai buvo Brodnicos kolegijos rektorius. Išsp. dvi litanijas De nomine Jesu 1638 ir De Beata Virgine Maria 1639.

Berent Waclaw (.1873—1940) lenkų rašytojas, iš geriausių paskutinio meto lenkų prozininkų, lenkų Literatūros Akademijos narys, 1932 laimėjęs lenkų valstybinę lit. premiją. Jo psichologiniai romanai pasižymi tobulu stiliumi, atšviečiančiu Flauberto įtaką. Išsp. Fachowiec 1898, Prochno 1903, Ozimina 1911, Žywe kamienie 1918, Ludzie starodawni 1934, Pogrobowcy, Zmierzeh wo-dzow 1946.

Beresnevičius 1) Aleksandras (1823 VI 16/n. st. Švelniuose, Pašušvio vi.-—1902 VI 4 Vloclavke, Lenkijoje) vyskupas. 1830 —1836 mokėsi Dotnuvos bernardinų mokykloje, 1836 — 1839 Kėdainių mokykloje, 1839 — 1841 Varnių kunigu seminarijoje, 1841—1845 Vilniaus kunigų akademijoje, kurią jau Petrapilyje baigė 1845 teologijos magistru ir diakonu. Kad ir kunigu dar dėl jauno amžiaus neišvestas, betgi 1845 IX 4 skiriamas Varnių seminarijos dogmatinės teologijos ir lotynų kalbos profesorium. Kunigu įšv. 1847 VIII 28/IX 10. Iš Varnių seminarijos rektoriaus 1850 Žemaičių vyskupu paskirtasis M. Valančius 1850 IV 12 B. pakvietė seminarijos rektoriumi. 1853 rusų administracijos atstovui seminarijoje per egzaminus konstatavus, kad klierikai nė kiek rusiškai nemoka, buvo apkaltintas rektorius B., ir, vidaus reikalų ministerijai pareikalavus, 1853 II 16 buvo atleistas. 1853 IV 11 jis išsikėlė į Vilnių. 1854 I 29 Valančiui sutikus, B. ir formaliai perėjo į Vilniaus vyskupiją. Nuo 1854 VII 13 Vilniaus gimnazijos kapelionas, nuo 1854 X .15 Vilniaus vyskupijos konsistorijos asesorius.

Nuo 1858 IX 27 buvo Maksimilianopolio vyskupu in partibus infidelium ir Žemaičių vyskupijos sufraganu. 1859 II 15 konsekruotas Petrapilyje. Tačiau Žemaičių vyskupijoje veikė vos pusantrų metų, nes 1860 XI 11 buvo paskirtas Petrapilio kun. akad. rėkt. Čia tas pareigas ėjo nuo 1860 XII 22 ligi 1864 XII 17, dėstydamas pastoralinę teologiją. Rusų vyriausybei reikalaujant, nuo 1865 pradžios buvo pašalintas iš akademijos rektoriaus pareigų; grįžo Kaunan, kur veikė 1866 VII 20—1870 XII 1. Tačiau, rusų administracijai įtariant jį turint didelės įtakos vysk. Valančiui ir jį kurstant vyriausybei priešintis, slapta (kad nebūtų kokių atsisveikinimo manifestacijų) buvo iškviestas į Vilnių, o gyventi nugabentas Mintaujon, be teisės iš ten išvykti. Vyskupas Valančius jo tiesioginei globai pavedė Latvijos katalikus. Kad ir Valančius stengėsi jį į Kauną atsikelti, B. Mintaujoje buvo išlaikytas 1870—1875, t. y. ligi Valančiaus mirties. 1875 V 30 kapitula jį išrinko Žemaičių vyskupijos valdytoju. Jis tą vyskupiją valdė ligi 1883 III 15. Tuomet jis stengte stengėsi iš rusų valdžios išgauti lietuviams spaudos grąžinimą.

Bevaldant Žemaičių vyskupiją, jam kiek tiek pavyko sušvelninti rusų valdžios katalikybės persekiojimus.

1882 B. buvo paskirtas Kujavų Kališo vyskupu su būstine Vloclavke. 1883 II 15 Kaune konsekruotas, 1883 V 7 išvyko Vloc-lavkan. Te,n gyvendamas, nustojo tiesioginio ryšio su Lietuva. Paliko neišspausdintus atsiminimus.

P. Kubicki Bojownici kaplani II 2 1936.

2) Antanas Robertas (1832-1904

V 10) mokėsi Varnių kun. seminarijoje ir Petrapilio kun. akademijoje, kurią baigė 1855 teologijos magistru. Tuojau buvo paskirtas Varnių kun. sem. prof. ir ekonomu, paskiau inspektoriumi ir kanauninku. Kartu su seminarija 1864 XI 6 perkeltas į Kauną. 1864 X 22 Valančius prašė valdžią sutikti jį prelatu, kapitulos klebonu ir oficio-lu paskirti, bet general-gubernatorius leidimo nedavė, nes asmenys iš Beresnevičių šeimos esą įmaišyti į politines bylas ir per-artimus ryšius beturį su Valančiumi. Gan ilgą laiką paskui buvo Žemaičių vyskupijos atstovu Petrapilio dvasinėje kolegijoje.

Kada generalgubernatoriui reikalaujant, Valančiui buvo įsakyta parūpinti Bialob-rzeskio ir Filipeckio pamokslų lietuvišką vertimą, tai Valančius B. Bialobrzeskio 4

Vysk. A. Beresnevičius

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai