Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/409

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


deš. Rova, 344 km kair. Bebras, 332 km deš. Uša, 2t)2 km kair. Klevą, 266 km deš. Usa, 229 km deš. Svislotis, 191 km kair. Alsa, 74 km kair. Ola. B. baseino plotas 24.400 km2; jos kritimas labai mažas, vidutinis nuolydis tarp Serguties ir žiočių 0,000075. Senovėje pro B. ėjo didelis vandens kelias iš Baltijos į Juodąją jūrą, vėliau ji buvo Lietuvos ir Rusijos valstybės siena. 1631 Žygmantas III (IV) įstatymu pavedė sūnui Vladui prakasti perkasą iš Neries į B. per Ponią, bet sumanymas nebuvo įvykdytas.

2) Naugardėlio aps. Slanimo vi. kair. Ščeros (Nemuno) int., 22,1 km ilgio. 82 km2 baseino ploto; slėnys gilus ir platus, žemupyje — miškai ir balos (Kūlikas).

3) Balstogės aps. Sokoldos vi. upė, Bebro (Naruvos, Vyslos) kair. int., 51 km ilgio; versmės ties Nemčino k. Plačiu slėniu jungiasi su Bebros balomis, kur sukasi į vak. ir į pietv. Įteka į Bebrą 7.1 km nuo jo žiočių, 3 km žemiau Augustavo perkaso pabaigos.

4) žr. Beržūna.

Bei-ezba Dysnos aps. Glubokos ir Šarkau-činos vi. upė, Dysnos (Dauguvos) deš. int., 41,5 km ilgio. Teka iš Giliojo ež. ties Be-rezviečiaus vienuolynu. Laikant B. augštu-piu upelį, įtekantį į Gilųjį ež., B. ilgis būtų 56 km. B. įteka į Dysną 4 km nuo Šar-kaučmos mstl. Intakai: kairieji čečėlė ir Mordva, dešinieji Rudnica ir Stukanė. Baseino plotas 701 km2.

Berezina žr. Bereza.

Berezos (Berezinos) kautynės:

1) Švedų persikėlimas. 1708 vasarą Karolio XII kariuomenei žygiuojant į Ukrainą su kazokų hetmonu Mazepa susijungti, kad ir rusai priešinosi, švedai per B. ties Žem. Berezinos miesteliu pastatė du tiltus ir persikėlė į kairįjį upės krantą.

2) Prancūzų persikėlimas 1812. Atsitraukdamas iš Rusijos, Napoleonas 1812 XI 20 artinosi prie Borisovo, teturėdamas apie 90.000 kareivių. Iš užpakalio prancūzus persekiojo Kutūzov, iš priekio prie Borisovo prancūzams kelią į vakarus atkirto čičagov. Maršalo Oudinot’o vadovaujama priekinė prancūzų rinktinė XI 12 nustūmė rusus iš Borisovo į B. deš. krantą, čičagov manė, kad prancūzai šioje vietoje ir bandys keltis per B. Bet jie keltis buvo parinkę vietą 12 km augščiau Borisovo, prie Stu-diankos kaimo. XI 26—27 pastačiusi du tiltus, didesnioji Napoleono kariuomenės dalis perėjo į deš. B. krantą. Tuomet XI 28 rusai pradėjo prancūzus pulti abiem upės krantais, bet kėlimosi sutrukdyti nesugebėjo. Šiose kautynėse žuvo per 25.000 prancūzų karių, kurių tarpe daug buvo lenkų ir lietuvių, dalyvavusių korpe. Po kautynių ties B. Napoleonas XI 29 su savo armijos iiKučiais patraukė Vilniaus link.

Berezos vandens kelias Gudijoje, kanalų sistema, kuri jungia Leplio miesto apy-uiiKių eserus ir upes su bergutimi, Dniepor Berezos kair. int., ir Ūla, Dauguvos kair. int. Ja butų galima plaukti iš Dniepro į Dauguvą, iš Juodosios į Baltijos jūrą. B. V. K. sumanymas iškeltas XVII a. Vladislovo IV laikais, vėliau XVIII a. Liet. dvarininko Čackio. 1796 Rusijos vyriausybė padarė projektą, 1797—1803 gen. de Vitte vadovaujant, B. V. K. buvo įvykdytas. 1805 pradėtas sielių plukdymas, bet laivybai kanalai pasirodė netinkami. Iš Berezos V. K. eina kanalizuotu Serguties žemupiu (8 km), Serguties vaga (11 km) ligi Maneco ir Plavio ežerų. Tie ežerai, pro kuriuos teka Sergutis, daro augščiausią kelio vietą •—-takoskyros ruožą. Iš Plavio ež. prakastas 8 km Berešto kanalas ligi Berešto ež.; iš to ežero teka Berešta, Jiesios intakas, kurios dalimi (7 km) eina B. V. K.; Bereštos žemupys aplenktas Verebės kanalu, 3 km ilgio; toliau 13 km naudojama Jiesios vaga ligi Prošos ež. ir Leplio ež., iš kurio teka Ūla, 108 km ilgio , dalimi kanalizuota bei pralaiduota. Ūla teka į r. ir p., o nuo Časni-kų į š., ir įteka į Dauguvą ties Ūlos mst. Bendras B. V. K. ilgis nuo Berezos ligi Dauguvos 162 km. Takoskyros ruožas 6,4 m augščiau už Berezą, ir 52,5 m augščiau už Dauguvą ties Ūlos žiotimis. B. V. K. pasirodė nevykęs:, takoskyros ežerai užslinko dumblu ir užaugo žole; Ūlos žemupys seklus; užtvanka ties Časnikais, potvynio išardyta, liko neatstatyta. Todėl tebuvo galima tik sielius leisti, maitinant upę dirbtinai sutaupytu vandeniu. B. V. K. kanalų platumas 10—.18 m, gilumas 3—10 m. Sistema tebuvo vartojama miškui plukdyti iš artimesnių apylinkių į Dauguvą. Vietoje B. V. K. buvo projektuojamas vandens kelias iš Dniepro per jo intaką Oršytę į Dauguvos int. Lučesą: 1784 — 1786 tą linkmę tyrinėjo Trosson; 1880-1881 atlikti kiti tyrinėjimai; 1912—1914 sumanymas buvo vėl atgaivintas. 1927 buvo mėginta atstatyti senąjį B. V. K. miškui iš Dauguvos augš-tupio į Dnieprą gabenti,— priešinga linkme.

Berezovski Antanas (1847 — apie 1918) 1863 sukilimo dalyvis, emigravęs į vakarus; nuo 1865 Paryžiuje. 1867 V 25 rusų carui Aleksandrui II kartu su Napoleonu III važiuojant Paryžiaus gatvėmis, B., keršydamas už žiaurų sukilimo malšinimą, šaudė į carą, bet jo nepašovė. Buvo nuteistas visą amžių kalėti, bet Clemenceau kabinetas 1906 jį amnestavo.

Berezviečius Dysnos aps. mst. prie Giliojo ežero. Kitame ežero krante yra Gluboko

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai