Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/419

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


džiules krūvas, kurios bus apželdintos, ir pasidarys pasižvalgymo kalvos.

1945 V 2 po 9 dienų atkaklių mūšių B. užėmė rusai. Jie 1948 VI 26 — 1949 IX 27 įtaisė visuotinę vakarų sektorių blokadą, kurią pralaužė anglų ir amerikiečių „oro tiltas”: 275.000 skridimais buvo atgabenta 2.323.738 t maisto, kuro ir kt. gyvybinių reikmenų. 1953 VI 17 rusų sektoriuje sukėlė riaušes prieš įgrisusius bolševikinius okupantus nepriteklių ir teroro išvarginti darbininkai, prie kurių prisidėjo ir kiti gyventojai. Nors riaušės staigiai persimetė ir į kitus r. Vokietijos miestus, bet buvo ūmai rusų šarvuotosios kariuomenės nutildytos.

B. stovi nepertoli ir stačiai į v. nuo Vartos (vok. VVarthe; Odros intako) žiočių, ant Havel (Elbės intako). Apylinkėje yra Plaue miestas ir Plane, Havelio kairysis intakas. B. yra vakarinių slavų havelų (žr.) žemėje.

Dideliu lietuvių tremtinių centru Berlynas buvo pasidaręs 1944 rudenį, kada per čia traukė pabėgėlių masės į tolimesnes Vokietijos vietoves. Tada čia veikė Litauische Hilfsstelle (prie Rytų ministerijos) ir Lietuvių sąjunga (veikusi jau nuo seniau, bet ypač išaugusi nuo 1940, kada į Vokietiją daugelio buvo pabėgta nuo pirmosios bolševikų okupacijos). Tuo laiku Lietuvių sąjungai vadovavo R. Skipitis. 1944 kurį laiką čia leistas ir laikraštis Lietuviai.

Berlimer Emil (1851 —1929) vokiečių-amerikiečių išradėjas, atvykęs į JAV 1870, 1877 išrado mikrofoną ir 1887 patobulino Edisono fonografą.

Beiiing Zygmunt (g. 1896) lenkų kariuomenės pulkininkas. 1939-1941 drauge su kitais laikomas Rusijoje, 1941 Anderso lenkų kariuomenės daliniuose. Šiems evakuojantis iš Rusijos, stojo Į organizuojamą vad. Lenkų Patriotų Sąjungos komunistinį dalinį. 1943 komunistinės lenkų kariuomenės I pėst. divizijos, paskui I korpo vadas, divizijos generolas. 1944 Varšuvos sukilimo metu nuo pareigų atleistas, ir pasitraukė į Tarybų Sąjungą. 1949 iš ten grįžo Lenkijon ir virto lenkų augštosios karių mokyklos komendantu.

Berlinka arba Boratinka — Tito Livijaus Boratini 1660—1661 prie Varšuvos, Tykoci-ne ir Kaune įsteigtose pinigų kalyklose pradėtų kalti monetų-šilingų pavadinimas. B. turėjo mažą dalį to sidabro kiekio, kuris jose turėjo būti pagal jų nominalinę vertę. Taigi faktiškai tai buvo valdžios leidžiamos netikros monetos. Vėliau B. vadino ir kitas sugadintas monetas, taip pat ir garsius Prūsijos karaliaus Fridricho Didžiojo falsifikuotus Lietuvos ir Lenkijos valstybės pinigus, kitaip vadinamus ir efraimkomis.

Berlinka ar berlyna — laivas sunkioms prekėms gabenti Nemunu, Vysla ir Gudijos bei Ukrainos upėmis. Vardą gavo nuo Berlyno miesto pirklių, kuriems seniau priklausė daugumas čia plaukiojusių B. Tas pats baidokas, arba batas. Taip pat seniau vadino ir karietas keleiviams vežioti.

Berlyno konferencija. Vilhelmo II iniciatyva sušaukta konferencija susaugusiųjų darbui apsaugoti, darbo dienos ilgumui nustatyti ir kt. Įvyko 1890 II 4 kaip pirmoji šios rūšies konferencija. Joje dalyvavo visos valstybės, be Rusijos ir Balkanų valstybių. Konferencijos nutarimuose rekomenduojama uždrausti dirbti fabrikuose vaikams ligi 14 metų amžiaus, jaunuoliams ligi 16 metų amžiaus ir moterims nakties darbą; apriboti vaikų darbą ligi 6 val. per dieną, jaunuolių nuo 14 ligi 16 metų amžiaus ligi 10 ir moterų — ligi 11 valandų; duoti darbininkams vieną poilsio dieną savaitėje, kur galima sekmadienį; gimdyvėms keturias savaites poilsio po gimdymo; įsteigti fabrikų inspekciją.

Berlyno kongresas ir sutartis 1878 VII 25. 1875 sukilo prieš turkus Hercegovina ir Bosnija; 1876 Serbija paskelbė turkams karą, 1877 IV Rumunija, Turkijos vasalas, sudarė puolimo sutartį su Rusija, kuri pradėjo karą, pasibaigusį 1878 pradžioje, rusams paėmus Adrianopolį ir I 29 pasirašius paliaubas; 1878 II 19 San Stefano buvo pasirašyta Rusijos ir Turkijos taikos sutartis, kurios sąlygomis nepatenkintos didžiosios Europos valstybės sušaukė 1878 VI 13 Berlyne kongresą, vadovaujamą Bismarcko; kongresas privertė Rusiją nusileisti ir sudaryti sutartį, kuria Bulgarija buvo padalinta į tikrąją Bulgarijos karaliją, vasalinę dalį Turkijai, ir autonominę Rytų Rumeli-ją; Bosnija ir Hercegovina buvo atiduotos Austrijai-Vengrijai; Juodkalnija pripažinta nepriklausoma, taip pat ir Serbija, bet nedidinant jos teritorijos; taip pat ir Rumunija, kuri Rusijai užleido Besarabijos dalį, atimtą 1856 Paryžiaus traktatu; Rusija M. Azijoje gavo Ardaganą, Karsą ir Batumą.

Berlyno lietuvių draugija. 1905 Kazys Puida, Andrius Zaunius, iš Rokaičių k. prie Tilžės, Jurgis Juraitis, Berlyno teismo antstolis, kilęs iš Rokaičių k., ir Berlyno pašto valdininkas Martynas Paringis, kilęs iš Priekulės, įsteigė Berlyno lietuvių draugiją, kurios tikslas: 1) kelti Berlyno lietuvių bendrą švietimą, 2) tobulinti jų politinį, socialinį ir tautinį susipratimą. Tikslams siekti būdavo vakariniai nemokami kursai, kuriuose dėstė B. Kodaitis. Dėstomoji kursų kalba buvo vokiečių. Sutartais sekmadieniais nariai būdavo vedami į kurį muzėjų, į dailės ir technikos parodas. Būdavo vaidinami maži teatriniai veikalai, labiausiai Vydūno. Kiekvieno posėdžio metu A. Zaunius jiems paaiškindavo ir bendrąją ir jų pačių politinę, socialinę ir tautinę būtį. Draugijos klestėjimo laikais kartais susi-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai