Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/42

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


lyvavo Lietuvos Dailininkų Sąjungos rengiamose parodose. Savo darbų parodas buvo suruošęs Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. 1938 Lietuvos Dailininkų Sąjungos parodoje Kaune už kompoziciją gavo premiją. Tapybos darbai pasižymi sodrių spalvų gama ir plačiomis plokštumomis traktuojamu dekoraciniu piešiniu.

5) Leopoldas (g. .1880 XI 15 Seinų aps. Lazdijų mstl. — ? 1941 Maskvoje) teisininkas ir diplomatas. 1901 baigė Marijampolės gimn., 1905 Maskvos univ. teisių fak. 1907 Suvalkų apygardos teismo kandidatas. 1914 notaras, evakuotas drauge su teismu į Maskvą. 1918—1921 dirbo ekonominėse įstaigose Maskvoje. Nuo 1921 Lietuvos atstovybės Maskvoje tremtinių skyriaus sekretorius, paskiau pasiuntinybės patarėjas ir sekretorius ligi 1940 įvykių.

6) M a t a s g. 1895 X 22 Marijampolės aps. Būbautiškiuose). 1914 baigė Marijampolės gimn., 1914—1915 studijavo Maskvos univ. matėm, fak., 1915—1918 matematikos mokytojas Vilniaus lietuvių gimnazijoje, 1918—1919 tarnavo užsienių reikalų ministerijoje. 1920 klausė matematiką Berlyno univ. 1921—19,23 liet. kalbos mokytojas Kaune Aušros gimn. ,1923 Eltos direktorius. 1921—1922 ir 1927—1928 dienraščio Lietuva vyr. redaktorius. Vėliau bendradarbiavo Tautoje, Laisvėje, Karyje, Lietuvos Aide, Mūsų Rytojuje, Trimite. 1918 paruošė pirmąjį algebros uždavinyną lietuvių kalba ir bendradarbiavo, verčiant algebros teorijos vadovėlį. 1940 išv. Rumiancevo Tiesa apie Kalėdų šventę.

7) Mikas (1894 X 8 Krosnoje — 1937 III 28 Chicagoje). Mokėsi Krosnos pradžios mokykloje, Veiverių mokytojų seminarijoje. Studijavo teisę Maskvos univ., Chica-gos Loyolos ir Cambridge Mass. Harvardo univ. 1925 Loyolos univ. gavo teisių dr. laipsnį. 1913—1918 mokytojavo, 1919 Lietuvos kariuomenės savanoris. 1920 Steigiamojo Seimo narys. 1925 Amerikos Lietuvių Vyčių centro pirmininkas ir jų organo Vytis redaktorius. Nuo 1926 ligi mirties tarnavo Lietuvos atstovybėje Washingtone pirmuoju sekretoriumi.

8) Petras (1903 X 12 Užvenčio vi. Ta-lainių k. — 1934 X 6). Baigęs Kražių gimn. VDU studijavo lituanistiką, diplominį darbą parašydamas apie Užvenčio tarmę. Lietuvių kalbos žodynui ir Tautosakos archyvui surinko daug medžiagos (pvz. užrašė iš Remezienės dainą apie Blindą). Mūsų Laikraštyje tvarkė juokų skyrių. Mirė džiova.

9) S t a s y s (g. 1901 VII 14 Vainuto vi. Gorainių k.). 1918 baigė Panevėžio gimn. 1919 stojo savanoriu Lietuvos kariuomenėn ir baigė karo mokyklą. 1923 iš kariuomenės išėjęs, stojo Brno Čekoslovakijoje augš-tojon žemės ūkio mokyklon, kurią 1928 baigė. Nuo 1928 mokytojavo Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokykloje, žemės ūkio klausimais bendradarbiavo žemės Ūkyje, Mūsų Rytojuje, ūkininko Patarėjuje. Išsp. Daržovių, vaisių, uogų ir grybų konservai 1931, drauge su Itomlenskiu Sodininkystė 1936.

Bagdonavičius 1) Gerardas (g. 1901 VII 24 Šiaulių aps.) grafikas. I pasauliniame kare baigęs gimnaziją Jaroslavlyje ir lankęs privačius tapybos kursus, Lietuvon sugrįžęs, nuo 1921 dėstė paišybą Šiaulių mokyklose. Nuo 1923 savo grafikos darbais dalyvavo lietuvių dailės draugijos parodose, 1928 Latvijoje, 1929 tarptautinėje ex libris parodoje Briusely Belgijoje, 1931 ex libris parodoje Los Angeles Californijoje. Šiaulių teatrui 1924 — 1933 darė eskizus dekoracijoms ir kostiumams, 1925 iš). Šiaulių bažnyčios architektūros fragmentų albumą. Parūpino daug ex libris, 1940 iliustravo V. šaulio eilėraščių rinkinį Dubysos saulėtekis. Bendradarbiavo šiauliiį Metraštyje 1938, Varpuose 1943—1944.

2) Paulinas (g. 1842 Šiaulių aps. Pu-šynėje—1863 XII 28 sušaudytas Šiauliuose). Baigęs kadetų korpą ir 1862 pasitraukęs iš kariuomenės, 1863 stojo į sukilėlius. Rinkdavo Šiaulių aps. savanorius, juos apmokydavo ir siųsdavo į Stanevičios būrį. 1863 VI 26 vadovaudamas 50 sukilėlių būriui,» puolė rusus Varniuose ir sumušė. Bet rusams paspirties sulaukus, B. gynėsi prie Varnelės upės, kur buvo sužeistas. Pasitaisęs surinko naują sukilėlių būrį ir, susijungęs su kun. V. Dembskio ir Stanevičios būriais, VII 28 ties širvučiais puolė rusų šeremet-jevo vorą. Paskiau rugpjūčio mėn. pabai-

J. Bagdonas Skalbėjos

G. Bagdonavičiaus ex libris

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai