Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/422

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


siuntė į prieš jį veikusios mūsų kariuomenės štabą savo „valdžios komisijos” keletą narių bermontininkų ir lietuvių santykių išaiškinti, vokiečiams iš Lietuvos išsikrausčius. Tačiau jokių derybų nebūta.

XI 14 baigėsi laikas vokiečiams iš Lietuvos kraustytis. XI15 iš Lietuvos išvyko paskutinis pik. Diebitscho korpo transportas. Pagal sutartį, visos Lietuvoje pasilikusios dalys buvo laikomos ne vokiečių kariuomene, ir už jų veiksmus vokiečių vyriausybė neatsakanti. Liko geležinė divizija, baltų grupės dalys, Plehwe’s grupės dalys. Bermondt pasidavė gen. Eberhardto valdžiai. Mat, Eberhardt turėjo tvarkyti bermontininkų evakuaciją. Tačiau ligi XI 20 beveik visu frontu kone kasdien įvykdavo susirėmimų. Fronto prieš bermontininkus vadas pik. Ladyga įsakė pulti, ir XI 21—22 įvyko vad. Šiaulių operacija. Jos sėkmingumą nutraukė atvykimas gen. 'Niesselio misijos, tada pareikalavusios sustabdyti žygį ir atsitraukti į senąsias pozicijas, kad bermontininkai galėtų nekliudomi Lietuvą apleisti.

Kairiajame fronte prieš bermontininkus nemaža nuveikė Raseinių komendantūros kuopa, dešiniajame — Pasvalio batalionas, o jų užpakalyje vokiečiams daug bėdos pridarė vietiniai partizanai, kurių štabas buvo iš V. Požėlos, K. Bielinio ir Z. Lukauskaitės.

Bermontininkai nesilaikė jokių išsikraustymui nustatytų terminų. Šiaulius jie turėjo apleisti XI 29, bet tą dieną jų tenai dar buvo pilna. Atsitraukdami jie pakeliui plėšė gyventojus. Tuomet mūsų dalys vėl pradėjo pirmyn žygiuoti, ir tai pagreitino bermontininkų išsikraustymą. Pagaliau XII 15 paskutinės jų dalys perėjo M. Lietuvos ribą ir ten išstatinėjo savo sargybas.

V. Steponaitis Bermontininkai Lietuvoje — Mūsų žinynas 1921 N. 1—2; (”) Šiaulių rajono partizanai — Karo Archyvas 1924 II; R. Vanlande Avec le General Niessel en Prussie et en Lithuanie 1922; Goltz-Rüdiger Meine Sendung in Finnland und im Balticum 1920; (”) Als politischer General in Osten im 1918 und 1919, 1936; A. Tibol Allemagne et la Baltique orientale de 1915 à 1919, 1932; Schröder und Hegendorf Die sächsischen Freiwilligen Truppen in Litauen 1919, 1933; A. Birontas Bermontininkams Lietuvą užpuolus 1934; A. Niessel L’évacuation des pays baltiques par les Allemands 1936; (”) Vokiečių išsikraustymas iš Baltijos kraštų 1938.

Bermudų salos, Bermudas, vak. Atlante, 1050 km nuo JAV kranto, ties 32° š. pi. apie 360 vulkaninės kilmės salų ir uolų iškyšulių iš viso ligi 495 km2. 20 salų, jų tarpe Mailand, St. George, Somerset, Gates yra gyvenamos ir turi 37.000 gyv. (1951), kurių 13.000 baltųjų. Klimatas karštas ir drėgnas. Vidutinė metų temperatūra 21° C. Gerti ir valgiams gaminti sutaupomas lietaus vanduo nuo namų stogų. Verčiamasi ankstyvųjų daržovių auginimu ir žiemos laikui atvykstančių svečių aptarnavimu.

B. S. aptiko 1502 J. Bermudez. 1629 užėmė anglai. Jos vaidina svarbų vaidmenį kaip britų karo laivyno bazė ir užtvara Bahamų, Antilų ir Trinidado saloms. Nuo 1940 JAV karo laivyno bazė 1946 išnuomota 99 metams.

1953 XII čia įvyko JAV, Anglijos ir Prancūzijos (Eisenhoverio, Churchillio ir Lamelio) konferencija. Joje buvo aptarta Vakarų laikysena 1954 I konferencijai Berlyne su

Radviliškyje iš bermontininkų atimtas grobis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai