Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/426

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


III paskelbė naują kryžiaus karą, B. 1146— 1147 sukėlė visą Prancūziją ir Vokietiją, tačiau vokiečius nukreipė į Paelbio slavus. Kryžiaus karui nepavykus, B. užsidarė Clairvaux vienuolyne ir daugiau viešumoje nepasireiškė. Jo mirties metu cistersų vienuolynų jau buvo 350, paplitusių po visą Europą. Kanonizuotas 1174 pop. Aleksandro III.

B. veikalų priskaitoma 2761 titulas iš iv. teologijos ir mistikos sričių. Paskutinis jo veikalų leidimas Migne rinkinyje 182—185 tomai. Jo komentaras į Šv. Rašto Giesmių Giesmę yra traktatas apie Šv. Mergelę Mariją. Teologiniai veikalai: De diligendo Deo, De Baptismo, De gratia et libero arbitrio, asketinis — De gradibus humilitatis et su-perbiae yra ir šiandien aktualūs asketinėje ir teologinėje literatūroje.

E. Vacuadard Vie de S. Bernard 1927; G. Goyau S.Bernard 1927; J. Kozlowski Kirche und boiat und Kirschenstaat im hl. B. von Clairvaux 1916; A. Fusciardi S. Bernardo 1953;IV. William, B. of C. 1935.

5) B. iš Lippe (m. 1224), būdamas Hildesheimo kanauninku, mirus broliui, buvo pašauktas į karo tarnybą ir tapo Henriko Liūto vasalu. Paskui įstojo į Marienfeldo cistersų vienuolyną, prie kurio įsteigimo pats buvo prisidėjęs. 1211 randame jį Livonijoje Diinamiundės abatu. 1218 tapo Sel-burgo vyskupu.

Deutschlands Geschichtsquellen im Mittelalter 1874.

6) B. klaidingai kildinimas iš Mento-nos (m. 1008), šventasis (VI 15), Aostos katedros pamokslininkas ir arkidiakonas, norėdamas padėti vokiečių keliauninkams, vykstantiems per Alpes į Italiją, ant Jupiterio šventyklos griuvėsių įsteigė du užeigos namus Didžiojo ir Mažojo Bernardo kalnų viršūnėse ir pavedė juos vienuolių augusti-nionų globai. Pop. Pijus XI, pats alpinistas, 1923 B. paskelbė visų alpinistų globėju.

A. Bonnet S. Bernard et les origines de l’hospice du Mont-Joux 1942.

7) B. Tolomei (tikrai Jonas, 1272— 1348) palaimintas, baigęs teisės mokslus, profesoriavo Sienoje. Vykdydamas savo įžadą, kurį buvo padaręs Dievui, jei atgaus regėjimą (buvo beveik apakęs), pasitraukė iš Sienos ir su dviem draugais 1319 įkūrė benediktinų vienuolyną Monte Oliveti. Padaugėjus vienuolių skaičiui, nuo 1322 iki mirties buvo jų abatas. Oliveti vienuolyno gyvenimo būdas paplito ir taip susidarė benediktinų olivetanų šaka. B. buvo paskelbtas palaimintuoju 1768 pop. Klemenso XIII.

Cronicon Montis Oliveti 1901; Marécheaux Vie du B. Bernard Tolomei 1886.

Bernardes Manuel (1644—1710) portugalų teologas, autorius Exercicios espiritua-les e meditacoes, Luz e Color, Nova Flores-ta (5 t.) ir kt., kuriais jis siekia žmogaus sielą pakelti į Dievą, išeidamas iš gerųjų žmogaus prigimties savybių.

Bernardi Jacopo (1813—1897) italų pedagogas, istorijos ir filosofijos prof. Venecijoje, kunigas. Dėl savo liberalinių pažiūrų 1861 priverstas iš Venecijos bėgti, įsikūrė Piemonte Pinerolo seminarijos prof. Išsp. Della patria potestate e dell’educazione 1850, Sull’ istruzione primaria 1857.

Bernardinai (šventieji, dvasios vyrai) :

1) B. iš Feltre (1439—1494) palaimintasis. Tikrai Martino Tomisoni, priėmęs B. vardą, įstojo į pranciškonų vienuoliją. Keliaująs pamokslininkas, prisidėjęs prie pranciškonų sumanyto Monti di Pieta steigimo vargšams nuo palūkininkų išnaudojimo apsaugoti. Pirmoji tokia įstaiga buvo 1484 įst. Mantovoje. Gindamas liaudį ir vargšus nuo turtuolių išnaudojimo, užsitraukė didikų nemalonę, ir 1488 buvo iš Florencijos išvytas. B. buvo vad. Il Piccolo dėl savo žemo ūgio.

L. da Besse Le b. B. da Feltre et son oeuvre 1902; F. Casolini B. da Feltre il martello degli usurai 1939.

2) B. iš Laredo (1482—1540), ispanas pranciškonas, mistikas. Baigęs medicinos mokslus, įstojo į pranciškonų ordiną ir Sierra Morenos vienuolyne ėjo slaugytojo pareigas; pasižymėjo pamaldžiu ir griežtu gyvenimu. Parašė : Metaphora Medicinae, Mo-dus faciendi cum ordine medicandi 1527 ir Subida dėl Monte Sion 1535, kurios išėjo daug laidų. Po mirties prie jo kapo įvyko stebuklų. Pranciškonai jį mini IV 6.

E. A. Peris Spanish mysticism 1924; P. Groult Les mystiques des Pays-Bas et la littérature espagnole du XVI siècle 1927.

3) B. iš P o r t u g r u a r o, tikrai Juozapas Dal Vago (1822—1895), nuo 1869 pranciškonų ordino generolas, įsteigė šv. Bonaventūros institutą Quaracchi pranciškonų ordino rašytojų veikalams leisti, šv. Antano Kolegiją Romoje, davė pradžią Actą Ordinis Fratrum Minorum (1882). Lankydamas pranciškonų provincijas, sustiprino ordiną ir išplėtė jo veiklą į misijas; 1882 atsisakė generolo pareigų ir apsigyveno Quaracchi. Pop. Leonas XIII jį pakėlė Sardų arkivyskupu. Yra pradėta jo beatifikacijos byla.

J. Boshhin Vita dėl Servo di Dio Bernardino Dal Vago 1927.

4) B. Realino (1530—1616), jėzuitas, šventasis (VII 3), baigęs Bolognos univ., teisių dr., buvo keliose vietose burmistru, vertėsi advokatūra ir valdė markizo Avalos turtus Neapolio apylinkėse. Neapolyje susipažinęs su jėzuitais, įstojo į Jėzaus Draugiją ir įšv. kunigu 1574 buvo pasiųstas į Lec-ce apimti naują fundaciją. Čia ir mirė. Dėl savo būdo švelnumo ir išmintingumo buvo žmonių mėgiamas ir jieškomas nuodėm-klausis. Pop. Pijus XII 1946 jį paskelbė šventuoju.

J. Garnier S. B. Realino 1943.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai