Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/433

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


1687 pakviestas Baselio universiteto matematikos profesoriumi. Didžiausias jo nuopelnas, tai 1684 Leibnizo ir Newtono sukurto diferencialinio skaičiavimo metodų patobulinimas ir pritaikymas, daug matematikos ir mechanikos problemų besprendžiant. B. matematikams pasiūlė spręsti problemą, kokios kreivės pavidalą gautų tobulai stangrus siūlas, laisvai tarp dviejų pastovių taškų kabąs. Šį uždavinį išsprendė Leibniz, Huygens ir B. brolis Johann, įrodę, kad siūlo kreivė yra vadinamoji grandininė kreivė. 1691 žurnale Actą Eruditorum paskelbtuose straipsniuose B., pritaikęs diferencinio ir integraliojo skaičiavimo metodus, nagrinėjo parabolės logaritminės kreivės, spiralinės kreivės savumus ir kt. 1701 savo veikale Analysis magni problematis isoperimetrici nustatė naujos matematikos šakos — variaci-nio skaičiavimo pagrindus, kuriuos vėliau išrutuliojo Lag-range. Tikimybių teorijoje B. paskelbė pagrindinę, vadinamąją Bernoulli, teoremą ir išplėtojo ją veikale Ars conjectandi, kuris tebuvo paskelbtas, jam jau mirus, 1713. Jo veikalai — Opera omnia išleisti 1744.

2) Johann (1667 VII 27 — 1748), pirmojo brolis, šio pavyzdžiu pradėjo studijuoti matematiką, ir 1685 gavo filosofijos daktaro laipsnį. 1695 Groningeno universiteto profesorius, o 1705 mirus jo broliui, Baselio universiteto matematikos profesorius. 1691 ir 1692 jis savo mokiniui de l’Ho-pital’iui parašė integraliojo skaičiavimo kursą — 59 Lectiones mathematicae de me-thodo integralium, kuriame išdėstė kvadra-tūros ir kreivių rektifikacijos metodus, grandininės kreivės problemą, epicikloidos problemą ir kt. ir čia pirmą kartą išreiškė diferencinių lygčių sprendimo metodus. 1697 rašinyje Calculus exponentalium seu percurrentium B. išdėstė rodiklinių funkcijų teoriją. Taip pat nustatė racionalių sveikųjų ir trupmeninių funkcijų integravimo metodą. Mechanikai ir fizikai nemaža nuveikė, pirmas aiškiai nusakęs vad. „gyvosios jėgos patvarumo” dėsnį, kurį sėkmingai pritaikė anksčiau neišspręstoms problemoms. Jo veikalai — Opera omnia (iš viso 189 traktatai ir straipsniai) išleisti 1742.

3) Daniel (1700 I 29 Groningene — 1782 III 17 Basely) antrasis Johanno (2) sūnus. Studijavo matematiką ir mediciną Ba-selyje, Heidelberge, Strassburge. 1724 Italijoje paskelbė Exercitationes mathematicae, kuriuo žymiai patobulino hidrodinamiką. 1725—1733 veikė Petrapilyje, o nuo 1733 buvo Baselio universiteto anatomijos ir botanikos profesorius, nuo 1750 to paties universiteto fizikos profesorius. 1738 paskelbė savo svarbiausią veikalą Hidrodinamica, kuriame matematiškai nagrinėja skystųjų kūnų judesį, savo teorines išvadas patikrindamas bandymais, patiekdamas daugelio hidraulinių mašinų konstrukcijų ir kt. 1740 drauge su Euleriu ir Maclaurainu gavo Paryžiaus mokslo akademijos premiją už jūrų potvynių ir atslūgių teoriją. 1746 drauge su Euleriu, De Tour ir Jonu II Bernoulli gavo tos pačios akademijos premiją už magneto teoriją. Iš viso 10 kartų dalyvavo Paryžiaus mokslo akademijos paskelbtuose mokslo konkursuose. Mechanikoje jis pagrindė ir patobulino dinamikos pradmenis: ploto patvarumo dėsnį ir gyvosios jėgos patvarumo dėsnį. Savo darbais apie stygų ir virbų virpėjimą B. pastūmėjo fizikos ir matematikos analizės raidą.

4) Christoph (1782-1863) Danieliaus B. sūnus, gamtininkas, statistikas ir technologas. Nuo 1817 Baselio universiteto gamtos mokslų profesorius, kartu tyrinėjęs mechaniką ir statistiką ir iš šių bei gamtos mokslų sričių paskelbęs: Ueber das Leuchten der Meeres 1802, Physische Anthropologie 1804, Leitfaden d. Physik 1811, Anfangsgründe d. Dampfmaschinenlehre 1811, Handbuch d. Technologie 1833-1834, Handbuch d. industriellen Physik, Mechanik u. Hydraulik 1834—1835, Handbuch der Popu-lationistik 1841.

5) Carl Albrecht (1868-1937) Šveicarijos religijų istorikas, Fr. Overbecko šalininkas, Nietzsches tyrinėtojas, Bachofeno aiškintojas. 1922—1937 Baselio universiteto profesorius. Išsp. Fr. Overbeck u. F. Nietzsche: Eine Freundschaft 1908, Bachofen u. das Natursymbol 1924, Jesus wie sie ihn sahen 1928, Rašė ir romanų, dramų bei poezijos dalykų.

Iš tos pat B. šeimos buvo kilę ir:

6) Nicolaus I (1687—1759) Padovos universiteto matematikos profesorius, Baselio universiteto teisės ir logikos profesorius, paskelbęs ir eilę darbų iš matematikos.

7) Nicolaus II (1695—1726) teisės profesorius Berne ir matematikos profesorius Petrapilyje.

8) Johann II (1710—1790) nuo 1743 Baselio universiteto dialektikos, nuo 1759 ten pat matematikos profesorius.

9) Johann III (1744—1807) nuo 1764 Berlyno mokslo akademijos narys, nuo 1767 Berlyno astronomas, paskelbęs darbų iš astronomijos.

10) Jakob II (1759—1789) Petrapilio universiteto matematikos profesorius.

Jakob Bernoulli

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai