Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/442

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


tas. 1860 lenkiškai (Obrona duchovvna) ir lietuviškai išspausdino Apginimą dwasiszką .nuog maru, pawietres yr kitu uzsiroziję. ciu ligų — plakatą trobose kabinti.

3) Jonas (1862 VII 25 Viekšnių vi. Pluoguose — 1936 VII 12 Kaune). 1883 baigė Šiaulių gimnaziją, 1888 Petrapilio universiteto matematikos fakultetą. 1889-1918 rusų tarnyboje: Varšuvoje (1889), Petrapilyje (1892), Krasnoufimske (1893), Alūkstoje, Leplyje, Gryvoje. Nuo 1918 dirbo Lietuvos finansų ministerijoje. Tik universitetą baigęs ir gavęs tarnybą Varšuvoje, buvo vienas iš Varpo kūrėjų. Slapyvardžiais Dagis, j-b, Klausutis, ben-drabarbiavo 1889, 1890, 1892, 1893, 1895 Varpe, 1892 išvertęs Radzevičiūtės Rusvas dulkes (vertimą baigė V. Kudirka), paskiau retkarčiais ką parašydavo Žinyčioje 1902, Lietuvių Laikraštyje 1904—1905, Vilniaus Žiniose 1906—1908. Tačiau gana greitai beveik visai pasitraukė iš lietuvių visuomeninio darbo, savo energiją ir lėšas paskyręs archyvinių įrodymų jieškoti apie Beržanskių šeimos tariamąją kunigaikštinę kilmę, vėliau net pradėjęs vadintis šviesiuoju kunigaikščiu Ge-diminu-Beržanskiu-Klausučiu 1905 dalyvavo Didžiajame seime Vilniuje. (Nepriklausomojoje Lietuvoje organizavo bajorų draugiją. 1930 Vytauto Didžiojo jubilėjui besiartinant, buvo pirmas iškėlęs mintį, kad reikia jubilėjinis komitetas organizuoti. Vėliau mėgino propaguoti ir senovės lietuvių tikybą, save laikydamas tos tikybos atstovu. Išleido genealoginę studiją Lietuvių heraldika 1930 (1932).

4) Liudvikas (1864 I 10 Viekšnių vi. Pluoguose — 1888 V 23 Pluoguose) 1882 baigė Šiaulių gimnaziją ir stojo į Petrapilio universiteto matematikos fizikos fakultetą. Keletą metų studijavęs, dėl studentiškų riaušių buvo iš universiteto pašalintas, ir grįžo tėviškėn, kur po kelerių metų mirė džiova. Slapyvardžiais J. K. Dagys, J. Kadagys bendradarbiavo 1884—1885 Aušroje, 1888 Lietuviškame Balse.

5) Mykolas (1691—1736) Vilniaus jėzuitas, išspausdino Flaminia universae Ro-mae 1723.

Beržas (Betula), beržinių (Betulaceae) šeimos medžiai, krūmai. Žiedai žirginiuose. Vyriškieji laisvai žiemoja, o moteriškieji išsprogsta kartu su lapais. Vaisius kankorėžėlis, prinokęs suyra, paskleisdamas ir sėklas, ir žiedskujas. B. svyruoklis, karpotasis (B. verrucosa Ehrh.). Augliai lipnūs, nuberti vaškingomis karpelėmis. Lapai maži, rombiškai kiaušiniški, trikam-piški, dantyti. B. amžius 120 metų. Išauga 25—28 m augščio. 40—60 cm skersmens. Senesnės dalies žievė giliais juodais plyšiais suskilusi, kieta; jaunesnės dalies balta, blizganti, besilupanti plonais plėviškais kaspinėliais. Mediena be branduolio, su šerdies pasikartojimais. Duoda atžalų. Lietuvos miškuose šio B. ir plaukuotojo kartu yra 13%. Išplitęs didesnėje Europos dalyje — nuo š. Ispanijos, Sicilijos, Balkanų iki Švedijos 65°. Auga ir šiaurės Azijoje. Mėgiamas prie sodybų ir pakelių, bet didesniu kiekiu neveistinas dėl stelbimo. B. plaukuotasis (B. pubescens Ehrh.). Panašus į B. svyruoklį. Lapai standroki, jauni lipnūs, iš abiejų pusių plaukuoti, kvapūs. Žievė plonesnė; jaunų rausvai rusva ir senesnių dažnai ligi senatvės išlieka balta. Mediena geresnių technikinių savybių. Auga drėgnesnėse augiavietėse. Išplitęs toliau į šiaurę, negu karpotasis. Jo siena Grenlandijoje, Islandijoje, Norvegijoje, siekianti 71°. Lietuvoje jo mažiau, negu karpotojo. B. krūminis, paliekninis, čigon-beržis (B. humilis Schr.), .1—2 m augščio krūmas. Išplitęs vidurinės Europos, Azijos srityse ir Š. Amerikoje. Lietuvoje pereinamuose ir žemuose durpynuose: ties Sartų ežeru, ties Zapyškiu, Raseinių aps. Sulinkių durpyne, Rekyvos durpyne, Debes-nės pelkėje, prie Varnių, Palangos, Kauno, Prienų miškuose ir kt. B. keružis (B. nana L.) 60—80 cm augščio krūmas. Išplitęs Europoje, Azijoje ir Š. Amerikoje durpynuose, siekdamas šiaurės miškagalio. Lietuvoje — Šepetos durpyne, Laukesos pelkėje tarp Jurbarko ir Tauragės, Dysnos aps. Jelnioje, Švenčionių aps. tarp Švenčių ir Adutiškio Alių durpyne ir į pietų rytus nuo Lintupio. B. popieržievis (B. papyrifera Aiton), Š. Amerikos savaiminis. Lietuvoje dekoracinis. B. cukrinis (B. lenta L.). Š. Amerikos čiabuvis.

J. Beržanskis Klausutis B . krūminio ir B. keružio augimo vietos Lietuvoje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai