Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/445

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


liūs pavedė jį savo pačiai Bonai, pastačiusiai čia bažnytkaimį su 4 valakais žemės. Šalia bžn. dvaro ji įkūrė miestelį, jam paimdama 2 valakus iš klebonijos žemės, o tai davė žemės toliau. 1558 valakus matuojant, jau čia buvo bžn. dvaras, miestelis su bažnyčios gatve ir bažnyčia su klebonija. Dabartinė B. bažnyčia medinė iš 1833. Gyventojai aplink gryni lietuviai, XIX a. imti lenkinti. 1874 lietuvių čia vistiek daugiau buvo, negu „tuteišų”. Nuo tol atsirado klebonas lietuvis, kuris tegalėjo lietuviškus pamokslus sakyti tik vieną kartą per mėnesį, o giedodavo tik lenkiškai. Dėl lietuviškų pamokslų lenkai 1912 bažnyčioje tyčia yra triukšmavę. Tada lietuviai, matydami nelaimėsią atsiskyrė ir sudarė naują parapiją Kučiūnuose, tuoj į šiaurę nuo B„ kurie ir liko Lietuvos pusėje.

Beržiniškė Marijampolės aps. kaimas, 10 km nuo Kazlų Rūdos, pedagogo J. Damijonaičio gimtinė.

Beržiniškės miškas Marijampolės aps. Kazlų Rūdos vi., 1135 ha. Augiavietė kalvota. Pakilesnėse vietose auga pušis, žemesnėse eglė. Pietinėje dalyje teka Judrės upelis. Seniau veisėsi daug ūdrų.

Beržyno miškas Marijampolės aps. Gražiškių vi., prie Gražiškių—Vištyčio vieškelio. 222 ha lapuočio miško su eglės priemaiša. Augiavietė lygi, vietomis pelkėta.

Beržynų miškas Šiaulių aps. Tryškių vi., 50 ha. Auga beržas, baltalksnis, drebulė ir eglė. Dirvožemis priemolio, augiavietė šlapia.

Beržytės miškas Ukmergės aps. Pabaisko vi., 100 ha. Pušynas su egle ir beržu. Augiavietė nelygi.

Beržkalnis, suvokietintas Berschkallen, Įsruties aps., ligi 500 gyv. 1731 čia įkurta Salų vos f iii ja.

Beržkalnių piliakalnis Gumbinės aps. Myžlės upės rytiniame krante.

Beržo degutas gaunamas iš beržo tošies destiliacijos būdu ir vartojamas odai ir medžiui apsaugoti.

Beržoras Platelių vi. bažnytkaimis pakeliui iš Plungės į Platelius, tarp Platelių ir B. ežerų. 1746 statyta medinė bažnyčia, šalia kurios 1759 pastatyta 14 medinių koplytėlių — Kalvarijos kelio stočių. Gyventojai mažažemiai vertėsi daugelis žvejyba ir uogų rinkimu apylinkės miškuose.

Beržoras Kretingos aps. Platelių vi. ežeras, Virkštos ežero (Babrungo, Minijos) baseine, 51 ha, 147 m nuo jūros lygio; upeliais jungiasi su Ilgio ir Virkštos ežerais; dvi nedidelės salelės. Šiauriniame krante Beržoro bažnytkaimis. Eilėraščiu B. ežerą aprašė A. Jakštas-Dambrauskas.

Beržoro miškas Kretingos aps. Platelių vi., 97 ha eglynas su pušimi, augiavietė kalvota, dirva priesmėlio.

Beržotas kalnelis Kuralgirio girioje, 4 km nuo Babtų miestelio, Kauno aps., apie dešimtinę ploto. Pro jį teka upelis Strelu-kas. B. apaugęs medžiais, o jo viršūnėje nėra jų nė vieno. Čia esą paskendęs karalaitės ar karalienės Bonos miestas.

Beržo to miškas Kėdainių aps., 3 km nuo Gudžiūnų, 127 ha beržynas sų ąžuolu, uosių drebule ir egle. Augiavietė žema, nelygi, yra ežeriukų bei pelkių. Gausu įvairių žvėrių ir paukščių.

Beržtvų miškas Šiaulių aps. Kuršėnų vi., 54 ha grynas eglynas.

Beržų miškas 1) Jonavos vi., 38 ha eglynas su beržu, pušimi, drebule, palei Jonavos—Ukmergės plentą. Čia Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugija veisė fazanus.

2) Dotnuvos vi. dvaro 46 ha eglynas su ąžuolu ir uosiu.

Beržūna — Beržė, rus. Bereza, lenk.-vok. Berezynka Naugardėlio aps. upė. Nemuno dešinysis intakas, 190 km ilgio. B. versmės yra ties Epimacho kaimu, Rakovo vi. Pradžioje ji teka šiaurės vakarų linkme, siauru slėniu, pro Dubravos ir Garduko miestus ir gauna keliolika smulkių intakų. Po 30 km B. įeina į platų ir lygų slėnį, buvusio ežero dugną, ir keičia linkmę į vakarus. Čia į B. įteka iš abiejų pusių daug intakų, iš kurių žymesnis deš. Cvietenis. Po 50 km kelio per balas B. dviem dideliais vingiais prasimuša į pietus. Keisdama kryptį, B. sulaukia deš. intakų — Krėvės (109,2 km) ir Lostojos (108,4 km). Praplautu per smėlio augštumas slėniu B. vėl patenka į lygumą, tekėdama pietvakarių linkme per plačias pelkes ir Nalibokų girią; čia (52,8 km) ji gauna deš. intaką Alšią (Gaišią). B. žemupys atrodo kaip plati delta su šakomis, žiogiais ir neaiškiais pelkių intakais; iš deš. šono, žemiau Alšios, čia įteka Gastė (51,7 km) ir Černica (50,2 km). Toliau B. linkmė nukrypsta į pietus pro Bakštų girią. B. gauna intakus iš kair. šono: Islotį (36,5 km) ir Izledį (30,2 km). Žemiau Izledies B. teka į vakarus, priima deš. intaką šilvę, arba Čepūną, (13,2 km) ir per negyvena-

Beržoro koplytėlės

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai