Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/460

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Sprachen, kurį 1906 sujungė su Zeitschrift für vergl. Forschung ir šį ligi 1922 kartu su E. Kuhnu ir W. Schulze leido ir redagavo. Nuo 1897 redagavo Sitzungsberichte d. Alterthumsge-sellschaft Prussia. 1907 išrinktas Lietuvių Mokslo Draugijos garbės nariu, 1922 Lietuvos Universiteto garbės profesorium.

Nuo 1881 kelionėse tiesiogiai gavęs pažinti Lietuvą ir lietuvių kalbą, jis nuo to laiko be pertraukos tyrinėjo lietuvių kalbą ir ypač M. Lietuvos proistorę. Be kalbinių studijų, liečiančių kitas kalbas, B. atskirais leidiniais iš lietuvių kalbotyros išsp.: 1874 —1884 F. Bechtelio ir R. Garbės talkininkaujamas 4 knygas serijos Die Litauische und lettische Drucke d. 16 u. 17 Jhrh.,kurioje pakartojo keletą lietuviškų XVI-XVII a. spaudinių; Beiträge zur Geschichte d. litauischen Sprache 1877, Litauische Forschungen 1882, Lettische Dialekt-Studien 1885, über die Sprache der preussischen Letten 1888, Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner 1889, Das Elbinger Deutsch-Preussische Vokabular 1897, Die Litauische Litteratur 1908 serijoje Die Kultur der Gegenwart ir daugybę atskirų straipsnių tiek savo redaguotuose kalbiniuose žurnaluose, tiek ir Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft, Archiv für slavische Philologie, Altpreussische Monatschrift, Göttingische gelehrte Anzeigen.

Domėdamasis ir proistorę, B. buvo ištyręs nemaža M. Lietuvos priešistorinių kapinynų, kasinėjimuose rastuosius proistorinės lietuvių kultūros paminklus rinkdamas Karaliaučiaus Prussia muzėjuje, kurį jis per 25 metus tvarkė. Proistorės klausimais išsp. Analysen vorgeschichtlicher Bronzen Ost-preussens 1904, Bronzezeitliche Beziehungen Ostpreussens zum Kaukasus 1914, o kasinėjimų rezultatus skelbdavo žurnaluose Schriften der Phys. ökon. Gesellschaft, Ztschr. d. Alterthumsgesellschaft, Mannus.

B. domėjosi ne vien lietuvių kalba ir pro-istore, bet ir kiekvienu lietuvių atgimimo reiškiniu, ir tai jis išreiškė savo atsakyme į lietuvių sveikinimą 1921 IV 14 jo 70 metų sukakties minėjimo proga: „Aš priėjau lietuvių kalbą, studijuodamas lyginamąją kalbotyrą. Mano siekimu buvo ištirti ryšys tarp Lietuvos ir Vokietijos. Ir to siekinio siekdamas, aš turėjau laimės susidraugauti su daugeliu lietuvių. Savo ilgų metų mokslo darbą bedirbdamas, pamilau lietuvių tautą ir išmokau Lietuvos žmones visoj visumoj augštai gerbti. Lietuvių tauta dabar yra pradžioj savo plėtojimosi. Aš linkiu, kad ji plėtotųsi sėkmingai ir laimingai.” Prieš mirdamas savo didelę lituanistikos ir seniausių lietuvių knygų biblioteką pardavė už menkus pinigus Lietuvos švietimo ministerijai, kuri, Lietuvos universiteto bibliotekai susikūrus, tuos rinkinius atidavė universitetui.

Festschrift A. Bezzenberger 1921; J. Gerulis A. B. — Švietimo darbas 1921 N. 5/6; J. Yčas A. B. — Tauta ir Žodis II 1924.

Beždžionės (trk. žodis, į mus iš slavų atėjęs; lot. Simiidae) šiltųjų kraštų žinduolių rūšis, būdinga tuo, kad kaikurie jai priklausą gyvuliai neturi uodegos ir šiek tiek panašūs į žmogų. B. yra priskiriamos primatų (Primates) būriui; kaikurios didesnės jų rūšys dėl jų panašumo į žmogų yra vad. antropoidinėmis beždžionėmis („žmogbeždžionės” pagal T. Ivanauską). Nors fiziologijos atžvilgiu kaikurie zoologai randa panašumo tarp žmogaus ir B. betgi kiti mano, kad tas panašumas yra daug aprėžtesnis, negu skelbiama. Ypač dideli skirtumai yra pastebėti galūnių dr kūno dalių dydžiuose. Pvz. beždžionės „rankų” ir kojų santykis yra priešingas žmogaus rankų ir kojų dydžių santykiui; šio gyvio žandikaulis taip pat gana skirtingos išvaizdos (daug statesnis, negu žmogaus), kaukuolė yra daug didesnė ir labai nelygi; dantys didesni, negu žmogaus, ir kitaip sutvarkyti; skirtingas nugarkaulio išlenkimas, padedąs žmogui stovimą poziciją turėti; smegenys daug mažesni, negu žmogaus, ir turi mažiau vingių. Tačiau dantų skaičius yra tas pats. Juslės ir jų funkcijos yra taip pat panašios (regėjimas, uoslė, girdėjimas ir tt.). Daugumas

A. Bezzenberger

Beždžionė

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai