Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/464

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


J. Dovydaičiui, o šį rusų valdžiai į Sibirą ištrėmus, kun. R. Stakėnui ir kun. A. Beresnevičiui. Tokį vertimą rusų valdžia 1869 —1870 išspausdino rusų raidėmis Išguldi-mas Šventų Evangelijų vardu ir pirmus tomus per policiją išplatino. Savaime aišku, niekas jų nebevartojo, o kitų dviejų tomų išspausdintą vertimą rusų administracija atsiuntė vysk. M. Valančiui. Tas visą siuntinį sukrovė katedros pastogėje. Gi Filipeckio Homilijų vertimas sąmoningai (norint išvengti jo spausdinimą rusų raidėmis) nebuvo baigtas.

Vac. Biržiška Bialobrzeskio ir Filipeckio pamokslu vertimas — XXVII Knygų Mėgėjų Metraštis I 1933; (”) Vysk. M. Valančiaus biografijos bruožai 1952.

Bialopetravičius 1) Jurgis (1740-1812) kilęs nuo Lydos Lietuvos bajorų politikas, Lietuvos pakanclerio J. Chreptavičiaus sekretorius, 1780—1784 Nuolatinės Tarybos teisingumo departamento ir krašto apsaugos departamento tarėjas ir raštinės vedėjas. 1794 Lietuvos sukilimo metu Augščiau-sios Tautinės Tarybos Vilniuje narys.

2) Jurgis (1784—1871 Montmorency Prancūzijoje) Jurgio (1) sūnus, 1831 sukilimo Lietuvoje dalyvis, galop emigrantas Prancūzijoje.

Bialovičius Valentas (1638—1678) Lietuvos jėzuitų rašytojas. Baigęs Olomouco universitetą, 1661 stojo į jėzuitus Vilniuje. Buvo Vilniaus akademijos profesorius. Išsp. Epinitium dum sacrum corpus beatae Josa-phati 1667, Lilium S. Casimiri 1669, Proble-mata regia 1669 ir apsčiai eiliuotinių panegirikų Lietuvos didikų šeimų garbei ir šlovei.

Bialovieskis Tadas (1750-1832 IV 30) mariom} vienuolijos generolas. Pirmasis Jonavos marionų vienuolyno vyresnysis, kurį laiką ėjęs prokuratoriaus pareigas Romoje. Iš ten Bonapartės kariuomenės išvytas, grįžo į Lenkiją, kur 1793 Rasnos kapituloje buvo išrinktas marionų generolu, o tas pareigas ėjo ligi 1829, nes dėl politinių aplinkybių nebuvo galima naujiems rinkimams kapitulos sukviesti. Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalinimo likęs Austrijos valdžioje ir negalėdamas tiesiogiai su savo vienuolynais susisiekti, savo valdomųjų vienuolių dvasią palaikydavo laiškais.

J. Totoraitis Sūduvos Suvalkijos istorija 1938.

Bialozorai XV a. pasivadinusi B. Sakų giminė Lietuvoje, iškilusi XVI a.:

1) Gabrielius, 1599—1600 studijavo Karaliaučiaus universitete. Lietuvos kariuomenėje tarnaudamas, dalyvavo 1605 kautynėse ties Kirchholmu. Vėliau buvo Lietuvos tribunolo maršalka.

2) Jonas Karolis (1596-1631 11 10) Gabrieliaus brolis. Kiek pasimokęs Vilniaus akademijoje, 1616—1617 studijavo teologiją Ingolstadto universitete, o po to ir Italijoje. 1622 Vilniaus vyskupijos prelatas, 1626 kapitulos prepozitas, 1630 Lietuvos referen-daras. 1615 dar Vilniaus akademijos studentas išsp. panegiriką Gabrieliaus Vainos laidotuvių proga.

3) Jurgis (m. 1665 V 21) Vilniaus vyskupas. Upytės maršalkos Kristupo (m. 1644) sūnus. Jaunas paskirtas karaliaus sekretoriumi ir D. L. K. referendaru. 1649 pirmas Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčios klebonas. 1652 prelatas. 1655 švedams ir rusams puolus Lietuvą, iš Vilniaus į vakarus pabėgus vyskupui Jurgiui Tiškevičiui ir kapitulai, B. išvežė iš Vilniaus ir paslėpė šv. Kazimiero relikvijas, kurias paskiau perdavė vyskupui Daugėlai Zavišai. 1655 Kėdainiuose kartu su Žemaičių vyskupu Parčevs-kiu ir kitais pasirašė Jonušo Radvilos sutartį su švedais. 1657 dalyvavo Vilniaus kapitulos posėdžiuose Lietuvos rytuose. 1658 paskirtas Smalensko vyskupu, 1661 Vilniaus vyskupu. Tik 1662 iš Vilniaus maskolius išvijus, tegavo ten grįžti ir 1664 atlikti in-gresą. Dar būdamas Smalensko vyskupu, 1660 drauge su kitais pasirašė Olivoje taikos su švedais sutartį. 1661 dalyvavo taikos derybose su rusais. Prieš pasiekdamas Vilnių, buvo keletą kartų patekęs į švedų, kazokų ir sukilusių lenkų kareivių rankas. Tačiau visas jėgas buvo įtempęs kovai prieš rusus ir švedus puolikus. Mirė staiga vykdamas į Radvilų Bialoje šaukiamą seimą. Vilniuje iškilmingai palaidotas 1671.

J. Kurczewski Biskupstwo Wilenskie 1912.

4) Kazimieras (m. 1680) Gabrieliaus sunus, 1662 Vitebsko kastelionas, 1669 Minsko vaivada.

5) Kristupas (m. 1741) išėjęs Vilniaus akademiją, Vilniaus kanauninkas, Vilniaus ir Smalensko kapitulos kancleris, veiklus kovotojas vysk. Brzostovskio partijos, kovojusios prieš hetm. Kazimierą Sa-piegą.Kai naminio karo metu Sapiegos įsakymu B. brolis Karolis buvo sušaudytas, B. Oginskio, Visniovieskio ir Kocielos partijos vardu prašė karalių Augustą II kovai su Sapiegomis Lietuvon atsiųsti saksų kariuomenę. 1700 ties Valkininkais sumušus Sapiegos jėgas, B. sukurstė girtą šlėktą Sapiegos sūnų Mykolą nužudyti. 1702 B. nuvyko į Maskvą prašyti carą kariuomenės ir pinigų. Gavęs D. L. K. rezidento titulą, pasirašė sutartį su rusais, kuria leido įvesti Lietuvon rusų kariuomenę ir ją pastatyti Sapiegų dvaruose. Kaip Vilniaus konfederacijos atstovas 1703 vėl nuvyko Maskvon ir pasirašė sutartį, kuria Lietuvą atidavė Rusijos globai. 1708—1709 Sapiegų šalininkų įtakoje Lietuvos Tribunolo sprendimų laikomas kalėjime. Vilniaus vyskupui Brzos-tovkiui už tai Vilniui interdiktą paskelbus ir jį į visą Lietuvą išplėsti grasinant, jis buvo iš kalėjimo išleistas. Vėliau ir dvasi-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai