Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/472

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


draudimo laikais jie buvo keletą kartų iš naujo išspausdinti. 90-jų metų pradžioje klieriko Jono Vizbaro iniciatyva sumanė visą B. išversti Kauno seminarijos auklėtinių grupė. Ji buvo pasiryžusi į tą darbą įtraukti bent 70 vertėjų. Bet, kaip tvirtina A. Jakštas, tokių vertėjų ir 7 neatsiradę, nors tą darbą buvo parėmę ir pats Jakštas, Maironis, J. Tumas, kun. P. Žadeikis ir kt. Visai savarankiškai, nuo anos grupės nepriklausomai, 190.1 IX 4 pradėjo B. versti vysk. A. Baranauskas ir ligi savo mirties 1902 XI26, taigi, per 1% metų, išvertė s/5 viso B. teksto. Šis vertimas rėmėsi Kazlauskio išl. lotynišku B. leidimu ir jo komentarais. Rankraštis išliko, bet išspausdintas nebuvo.

Tais pačiais 1901 pradėjo B. versti ir kun. (arkivyskupas) Juozapas Skvireckas. 1906 jis paskelbė Šventą Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangeliją ir Apaštalų Darbus. Tat turėjo pakeisti jau kalbiškai nusenusias Jaknavičiaus Ewangelie polskie i litewskie. Nuo 1911 šv, Kazimiero Draugija pradėjo leisti visą B. vertimą su savarankiškais vertėjo sudarytais komentarais. Pradėta VI tomu (Apaštalų laiškais ir šv. Jono Apokalipse). 1913 pasirodė I t., 1921 II t., 1923 HI t., 1932 IV t., 1935 V t., apėmęs keturias Evangelijas ir Apaštalų Darbus. 1949 Vokietijoje buvo išsp. peržiūrėtas VI t. Jau yra parengtas ir bus išspausdintas S. T. leidimas dviem tomais ir su plačiais paaiškinimais, bet be lotyniško teksto. Taip pat rengiama išleisti visas Šv. Raštas lietuvių kalba viena knyga. Jis baigs arkivyskupo J. Skvirecko ilgą Šv. Rašto vertėjo darbą lietuvių kalba. Palyginus su visais senaisiais tiek protestantų, tiek ir katalikų lietuviškais vertimais, šis B. vertimas skiriasi nuo jų ne vien tobulu lietuvišku tekstu (kuris net šiek tiek šlubavo ir vysk. Baranausko vertime), bet ir plačiausiu visos biblinės literatūros išvar-tojimu. Senesnieji vertėjai tesitenkino vien kokiu vienu antru svetimu vertimu. Arkivyskupas Skvireckas beversdamas naudojosi ištisa B. vertimų ir komentarų biblioteka, Kauno kunigų seminarijos bibliotekoje buvusia susidariusia net atskirą kambarį.

L. Bhesa Geschichte der litauischen Bibel 1816; A. Jakštas Apie lietuviškus šventraščio vertimus — Žinyčia 1902 N. 4/5; (”) Apie katalikiškus lietuviškus šventraščio vertimus ir vertėjus — Soter 1933 N. 1; R-čių Jonas (R. Reitelaitis) Šv. Rašto i lietuvių kalbą vertimo istorija — Vadovas 1912 N. 47; 8. Kott — Anglo-Polonica-Nauka Polska XX 1935; V. Padolskis Vysk. A. Baranauskas ir šv. Rašto vertimas j lietuvių kalba — L. K. M. A. Suvažiavimo Darbai III 1939; (”) Arkiv. J. Skvireckas; Šv. Rašto vertėjas — Aidai 1953 N. 6; F. Falkenhahn Der Übersetzer d. litauischen Bibel Johannes Bretke 1941; Vac. Biržiška Senųjų lietuvišku knygų istorija I 1953.

Biblijos Istitutas — Pontificum Institu-tum Biblicum. Popiežiaus Pijaus X 1909 įkurta mokslo įstaiga B. studijoms remti, specialiems ir populiariems veikalams leisti ir Palestinai tyrinėti. Studijų kursas trunka 3 metus. Vadovauja jėzuitai. Nuo 1927 veikė B. I. skyrius Palestinoje. Nuo 1920 leidžia žurnalą Biblica, nuo 1921 populiarų mokslo žurnalą lotynų kalba Verbum Domini, neperiodinius Orientalia ir Actą Pontifici Instituti Biblici.

Biblijos komisija popiežiaus Leono XIII 1902 įst. komisija—Commissio Pontificia de re biblica. Ją sudaro keletas kardinolų ir daug popiežiaus skiriamų žymių biblininkų. B. K. sprendimus skelbia Actą Apostolicae Sedis, o jų autoritetas yra toks pat, kaip ir Romos kongregacijų dekretų.

Biblijos konkordancai knygos surasti toms Šv. Rašto vietoms, kuriose yra tie patys žodžiai arba kalbama apie tuos pačius dalykus. Jie yra verbaliniai — sutvarkyti pagal • žodžius, arba realiniai — sutvarkyti pagal sąvokas arba daiktus. Iš jų minėtini hebrajiškam tekstui S. Mandelkerno 21925, Sep-tuagintai E. Hatch ir H. Redpatch 1897— 1907, graikiškam iN. T. A. Schmoller 1949, vokiškam Lutherio vertimui Büchner 301951.

Biblijų draugijos susitelkimai pigioms biblijoms ir jų dalims tarp visų gyventojų slųogsnių platinti, neatsižvelgiant į jų religiją. Pirmoji draugija buvo 1698 Anglijoje įst. Society for promoting Christian Knowledge. 1710 Canstein, susijungęs su H. A. Francke apie 1702 Halle mst. įsteigta našlaičių prieglauda, įkūrė B, platinimo įstai-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai