Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/474

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


nas įsigyti visų sau mėgiamųjų spaudinių. Tad reikėjo B. draugijas kurti. Pirmoji žinomo tokia B. draugija buvo 1812 įst. Anglijoje Roxburge Club.

Lietuvoje ligi XIX a. atskirų bibliofilų buvo nedaug, nes knygas rinko daugiausia vienuolynų ir mokyKių bibliotekos.. XlX a. labiausiai Vilniaus univ. įtakoje knygas dėl knygų pradėjo rinkti, jų turimu nesidomėdami, paskiri dvarininkai. Kitiems jiems pavyKo sudaryti ir įvairių retenybių bibliotekas (pvz. Raudondvario Tiškevičiams). Tikruoju bibliofilu gali būti kun. Jonas Krizostomas Gintiia (m. 1857). Jis Alsėdžiuose buvo sukūręs biblioteką, turėjusią ligi 30.000 įvairių ir iš visos Europos sutrauktų knygų retenybių. Spaudos draudimo metu lietuviškų rusų draudžiamųjų knygų rinkimas buvo beveik visuotinis. Tada atsirado ir S. Didžiulio lietuviškų retenybių kolekcija Griežionėiiuose, o nuo rusų žandarų akių slėpta už dvigubų priemenės sienų.

1930 XII 17 buvo Kaune įkurta „XXVII Knygų Mėgėjų Draugija”, vienintelė Lietuvoje B. draugija, o jos narių skaičius nustatytas buvo tik 27. Ji nuo 1933 leido XXVII Knygų Mėgėjų Draugijos Metraštį, kurio tepasirodė trys knygos. Ji išleido ir keliolika bibliofilinių knygų, išspausdintų po nedaug egzempliorių. Tai buvo pirmosios lietuviškos, tikrai meniškai išleistos knygos iliustracijų, viršelių ir spaudos darbo atžvilgiais. Šios draugijos tikslas — dailiąją knygą kultivuoti, jos mėgimą Lietuvoje ugdyti ir su knygų mėgėjų draugijomis santykius laikyti.

Iš B. skirtųjų įvairių žurnalų minėtini: Bulletin du bibliophile et du bibliothécaire nuo 1834, Annuaire de Société des amis des livres nuo 1881, The bookman’s Journal and print collector nuo 1919, Zeitschrift für Bücherfreunde nuo 1897. Teorinė bibliofilinė literatūra yra labai sena ir gausi. Čia minėtini R. de Būry Philobiblion XIII a., I. Disraeli Curiosities of literature 1791, E. G. Peignot Manuel du bibliophile 1823, O. Uzan. ne Dictionnaire bibliophilosophique 1898, J. Shaylor The fascination of books 1912, G. Bogeng Die grossen Bibliophilen 1922, (”) Einführung in die Bibliophilie 1931. B. jieš-komosioms knygoms surasti ir joms įverti-ti leidžiami specialūs bibliofilinių knygų sąrašai, pvz. J. Ch. Brunet Manuel du libraire et de l’amateur de livres 1860—1880, J. S. Th. Graesse Trésor de livres rares et précieux 1859—1869. Be to, yra daug sąrašų, skirtų atskiriems kraštams; irgi privačiųjų spaudinių bibliografijų, atskirų senųjų spaustuvių leidinių sąrašų. Plačiausią B. dalį užima žymiausiųjų bibliofilų bibliotekų aprašymai. Yra bibliografijos cenzūros sunaikintų knygų, išleistų ne didesnio kaip 100 egz. skaičiaus, tik vien bibliofilų renkamų knygų, iliustruotų knygų, taip pat knygos ženklų, filigranų ir kt.

G. Schneider Handbuch d. Bibliographie 4 leidimas 1930.

Bibliografija (gr. biblion — knygelė, grafo — rašau) senesne prasme ir reikšme apskritai mokslas apie knygą. Ilgainiui B. sąvoka susiaurėjo, ir dabar — knygų aprašymo mokslas ir pats knygų surašymas bei aprašymas. B. uždavinys — aprašyti spausdintuosius raštus iš jų išorės ir turinio, juos klasifikuoti, skirstyti, daryti išvadas apie knygų gamybos augimą ar smukimą*, apie jų santykį su visuomeninėmis žmonių gyvenimo sąlygomis. Betgi nėra reikalo B. laikyti laikraščiuose ar žurnaluose skelbiamų ir atsitiktinai gautųjų recenzijų ar knygų reklamų.

Visuose kraštuose knygų gamybai didėjant, knygų pavadinimų skaičiui jau daugybę milionų siekiant, be B. joks darbas su knygomis nebūtų įmanomas, nes nėra ir niekada nebus bibliotekos, galinčios sukoncentruoti visas kada nors parašytas knygas, kaip niekada nebuvo ir nebus tokio žmogaus, kuris btitų galėjęs ar galėtų perskaityti visą žmonijos knygų lobį. Tuo tarpu kiekvienas mokslo darbas tik tada galės ką nors naujo žmonijai pasakyti, jei jo autorius žinos visa, kas reikiamu klausimu kada nors kitų buvo parašyta. Tame darbe tik viena sisteminga B. jam tegali padėti. Normaliam mokymuisi taip pat reikalinga specialiai atrinktų, geriausiųjų atitinkamos šakos knygų B. Tada skaitytojas apsaugomas nuo gaiščio skaityti tokias knygas, kurios jo darbui nieko neduotų. Be to, B. jam neleidžia paskęsti neišbrendamoje knygų jūroje

B. pradžia siekia rankraštinės knygos laikotarpį. Tada atsirado ir B. terminas, nors ir nedabartinės reikšmės, nes anuomet gr. bibliographos, lot. librarius reiškė knygos nurašinėtoją, kopijuotoją, ar net ir leidėją bei knygų pardavėją. Dabartinės reikšmės B. terminą pirmas pavartojo L. J. de Saint Charles savo 1645 paskelbtoje Bib-liographia Parisina. Bet knygų sąrašai sudarinėta ir tolimojoje senovėje, surašinė-jant seniausiųjų bibliotekų katalogus. Išliko apie 180 pr. Kr. sudarytas egiptiečių Edfų bibliotekos katalogas, taip pat ir iš VI a. pr. Kr. asiriečių bibliotekos katalogas, net suskirstytas skyriais, atitinkančiais ano laiko mokslo klasifikaciją. Senovės graikų bibliotekos Graikijoje, Egipte, M. Azijoje buvo irgi bibliografiškai tvarkomos. Pirmuoju tikrai bibliografiniu darbu laikomas garsiosios Aleksandrijos bibliotekos bibliotekininko Kalimacho iš Kirenos (310—240 pr. Kr.) sudarytas katalogas Pinakes. Jis istoriškai, literatūriškai ir bibliografiškai aprašė visą senovės raštiją ir net fiksavo daug tokių

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai