Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/477

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


nauk w Polsce 1840—1857 pateikė nemaža tikslių informacijų ir apie senąsias liet. knygas, Jocherio iš autopsijos dažniausiai aprašytas. 1842 J. I. Kraševskis, 1842 išleistame Wilno monografijos IV tome pateikdamas Vilniaus spaudinių B., sumini ir lietuviškų knygų, bet beveik visas klaidingai, nes rėmėsi ne pačiomis knygomis, bet klaidinančia literatūra. L. Yvinskis savo 1880 metų kalendoriuje savo vardu pakartojo Zabičio sąrašą, tepridėjęs tik 30 Zavadskio spaustuvės lietuviškų spaudinių, o 1869 iš Yvinskio tą bibliografiją vėl savo vardu pakartojo Leonas Potockis (L. P.) knygoje Pamiętniki Kamertona. 1875 Jonas Karla-vičius studijoje O języku litewskim davė a. 150 liet. knygų sąrašą. Knygos daugiausia aprašytos iš į jo rankas patekusios M. Akelaičio bibliotekos. 1886 Maurikis Stankevičius Krokuvoje išsp. Studya bibliograficzne nad literatūrą litewską I dalį, kur tedavė 1660—1662 Londone išspausdintos Chylins-kio Biblijos monografiją, tos Biblijos istoriją klaidingai nušvietusią, betgi buvusią priežastimi visiems trims tos Biblijos išlikusiems egz. surasti. 1889 Stankevičius išleido ir II savo studijos dalį, kurioje aprašė 50 lietuviškų knygų, išsp. ligi 1700. Tuo pačiu metu bibliografinės medžiagos nemaža skelbiama nuo 1880 Tilžėje pradėjusiame eiti žurnale Mitteilungen der Littauischen Literarischen Gesellschaft. 1870 pradėjęs leisti Bibliografija Polska K. Estreicher (jo mirusio darbą dirbo jo sūnus Stanislovas) stengėsi aprašyti ir visas jam žinomas lietuviškas knygas. Tačiau pirmuose 7 tomuose, apėmusiuose XIX a., jis beveik jokių patikimų žinių apie lietuviškas knygas nepateikė. Nuo VI tomo abėcėline tvarka pradėjęs spausdinti bibliografiją spaudinių, pasirodžiusių Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje ligi 1800 m., jis, ir S. Didžiulio šiek tiek padedamas, nors kaikur, lietuviškai nemokėdamas, ir susipainiojo, bet davė žinių ir apie tokias knygas, kurioms pažinti ligi šiol jis lieka vienintelis šaltinis (paskutiniame jo B. sąsiuvinyje, kuris turėtų būti 1954 išsp., bus patiekta ir informacija apie kaikurias išnykusias XVIII a. lietuviškąsias maldaknyges).

Nuo 1869 Petrapilio viešojoje bibliotekoje dirbęs Silvestras Baltramaitis iš ten esamosios medžiagos paruošė ir 1891 išsp. knygų ir straipsnių apie Lietuvą B.: Sbornik bibliografičeskich materialov dlia geogra-fii, etnografii i statistiki Litvy, o 1892 liet. knygų B. Spisok litovskich i drevnepruss-kich knig su sužymėtomis 1384 knygomis. 1904 jis išsp. jos II papildytą leidimą, apėmusį ligi 1903 metų 2658 knygas. Tolimesnis to paties autoriaus ruoštas papildymas ir tęsinys ligi 1914 pasirodžiusių knygų nebebuvo išspausdintas. Baltramaičio išspausdintąją B. V. Gaigalaitis papildė 1893 Varpo ir Vien. Lietuvninkų laikraščiuose.

Prisidengęs Jono A. Zanavykučio slapyv., Juozas Angrabaitis 1897 išleido Suskaitą arba statistiką visų lietuviškų knygų, atspaustų Prūsuose 1864—1896, kur pateikė vienintelę tikslią, pagrįstą M. Lietuvos spaustuvėse surinktąja medžiaga, lietuviškų spaudos draudimo laiko kontrafakcijų B. 1900 Paryžiaus parodai šis jo darbas buvo Mortos Zauniūtės papildytas ligi .1900 ir naujai išleistas, dar pridėjus Jr. Jono-J. Žiliaus Amerikos lietuvių knygų apypilnę B. ligi 1900 ir M. Zauniūtės bei J. Vanagaičio sudarytą Katalogą liet. knygų su gotiškomis litaro-mis.

Rusams mums spaudą leidus, bendrosios lietuviškosios B. srityje pradžioje tedirbo vienas Ansas Bruožis, bet ir tai tik M. Lietuvos knygoms. 1913 jis A. B. Klaipėdiškio slapyv. išleido Prūsų Lietuvių Raštiją (tik bibliografinę M. Lietuvos knygų apžvalgą) ir 1920 Prabočių Anūko slapyv. M. Lietuvos buvusius rašytojus, pateikdamas čia biobib-liografines žinias.

B. darbas atnaujinamas 1922. Tada pradėtas leisti Vac. Biržiškos redaguotas bibliografijai ir kritikai skirtas žurnalas Knygos, kurio ligi 1924 pasirodė 6 numeriai trimis sąsiuviniais. Prie paskutiniojo numerio buvo pridėta ir Vac. Biržiškos sudarytos XVI-XVIII a. Lietuvių Bibliografijos I dalis. 1926 išsp. II dalis nuo 1800 ligi 1864, 1929 III dalis spaudos draudimo tarpui, 1935 IV dalies I tomas 1905—1909 ir 1939 IV dalies II tomo I sąs. 19.10 metams. Prie kiekvienos dalies buvo pridėliojami ir gausūs senųjų dalių papildymai. Be papildymų, kuriuose įdėta daug pagrindinėje dalyje neminėtų spaudinių, visos šios dalys lietė tik 8229 bibliografines pozicijas.

Einamajai bibliografijai skelbti nuo 1928 pradėta leisti Vac. Biržiškos redaguojamos ir A. Ružancovo ligi 1941 sudaromos Bibliografinės Žinios. Tuo būdu buvo susidariusi tik spraga tarp 1911 ir 1927, jokios B. neapimta. To laikotarpio B. buvo sudaręs ir baigęs Vac. Biržiška, bet II pas. karo metu šis rankraštis sudegė.

Atskira B. dalimi — laikraščių B. pirmasis susirūpino S. Baltramaitis, 1895 ir .1898 žurnale Živaja Starina išspausdinęs bibliografinę lietuviškos periodikos apžvalgą. Pilną lietuvių periodikos B. ligi 1914 buvo sudaręs Vac. Biržiška, bet spaudai paruoštas rankraštis I pas. karo metu vokiečių buvo Šiauliuose sunaikintas. 1914 Draugijos N. 89/90 A. Bruožis išspausdino Prūsų Lietuvių Laikraščius — M. Lietuvos laikraščių B. ir istoriją. Bibliografijos Žiniose A. Ružanco-vas sistemingai skelbdavo lietuvių periodikos ir jos turinio B., atskirai 1928 išsp. Lietuvos periodinė spauda 1928, o 1930 Lietu-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai