Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/481

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


prieinama knyga. Todėl prireikė sukurti ir visai naują B. formą, kuri pakeistų senas uždaras, tik privilegijuotiems luomams prieinamas B.: greta jų kurti viešąsias, visiems prieinamas B. Pirmą tos rūšies B. 1731 buvo įsteigęs Philadelphijoje, Pa. Benjamin Franklin. Bet tuomet dar maža kur jos pavyzdžiu tepasekė: tos rūšies B. tik daug vėliau paplito. Bet bibliotekoms savo veikimo orbiton įtraukiant plačius gyventojų sluogsnius, teko iš pagrindų visą jų organizaciją keisti. Senosios B. turėjo reikalo vien su tokiais skaitytojais, kurie, eidami į B., patys žinojo, ko jieško ir kaip surastosiomis knygomis naudotis. Tuo tarpu masinį B. skaitytojų kontingentą dabar sudarė tokie skaitytojai, kurie nesugebėdavo nei sau rūpimais klausimais knygų savarankiškai pasirinkti, nei jomis tinkamai pasinaudoti. Todėl visų pirma reikėjo paruošti naują bibliotekininkų kadrą, kuris galėtų būti skaitytojams ir vadovais, ir patarėjais. Skaitytojams dar daugėjant, teko visiškai pakeisti pačių B. statybos planus, kad naujosios B. tiktų skaitytojų gausybei. Reikėjo pakeisti ir pačią knygų tvarkymo B. techniką, kad būtų galima kiek galint mažesnėmis pajėgomis kiek galint greičiau ir tobuliau aprūpinti skaitytojus ir patiems skaitytojams palengvinti knygos suradimą kataloge. Tam reikalui teko B. katalogus tvarkyti visai naujais pagrindais. Pagaliau teko skaitytis ir su tuo, kad daugelis skaitytojų neturi kaip pasiekti didesnių B. Tai ir teko keisti B. organizaciją tam, kad pati knyga galėtų pasiekti skaitytojus, kad ir kažkur jie būtų. Šitaip atsirado ir senovei visai nežinomas keliaujančiųjų B. tipas. Tos visos priežastys pareikalavo B. technikai milžiniškai išaugti. B. skaičiaus didėjimas turėjo didelės įtakos ir pačiai knygos produkcijai, kadangi atsirado naujas masinis pirkėjas — viešoji B., kuri kiekvieną masiniam skaitytojui skiriamą knygą stengiasi tuojau įsigyti, o leidėjui tuo būdu iš karto laiduoja į knygos spausdinimą įdėtųjų lėšų grįžimą. Bet ir nuolatinis masinio skaitytojo kultūrinis augimas ir dėl to vis didėjantis knygų pareikalavimas dažnai B. įtraukia į tokią padėtį, kad ji pati viena nebegali patenkinti visų savo skaitytojų reikalavimų. Mat, niekada nebuvo ir nebus tokios B., kuri turėtų visas ne tik visų Kraštų, bet ir vieno kurio krašto knygas. Todėl atsirado reikalas sudaryti vad. B. tinklą, apimantį visas vieno krašto B. Tuo būdu kiekvienas krašto gyventojas , kur tik jis bebūtų, reikale per vieną kurią jam artimiausią B. gali naudotis viso krašto B. knygų turtais. Kitur yra sudarytos tam tikros savitarpio bendradarbiavimo įvairių kraštų sutartys. Tuo būdu, iš savo krašto neišvykdamas, kitas skaitytojas gali naudotis ir net tolimųjų kraštų B. knygų turtais.

Dabartinės B. yra kelių pagrindinių tipų. Iš savo uždavinio jos yra ar skiriamos mokslo studijų reikalams, ar viešam skaitymui. Pirmosios apima arba įvairias mokslo šakas, arba specialiai kurią vieną šaką. Viešosios B. yra arba pastovios, arba kilnojamos, arba pastovios B. su kilnojamais skyriais. Be to, daugumas viešųjų B. turi ir vaikų skyrius ar ir atskiras vaikų B. Iš priklausomybės B. yra viešosios ir privačiosios. Pirmosios yra valstybinės, savivaldybių, augštųjų ir žemesniųjų mokslo ir mokymo įstaigų, visuomeninių organizacijų. Privačiosios yra abonementinės ar nemokamos, skiriamos kitiems naudotis, ar vien tik jų savininkų naudojamos. Labiausiai auga vad. tautinės ar centrinės valstybių B., nes jos paprastai disponuoja didesnėmis lėšomis ir, be to, dažniausiai gauna vad. privalomųjų egzempliorių ir pasikeisdamos oficialiaisiais leidiniais su kitų kraštų tokiomis pat B., ir iš jų nemokamai gauna labai didelį spaudinių skaičių. Tačiau iš oficialiai skelbiamų tam tikrų stambiausių B. knygų skaičiaus nėra galima daryti tikrų išvadų apie jų palyginamąjį didumą. Mat, beveik kiekviena B. savo knygų turtą apskaičiuoja vis kitu principu: vienos skaičiuoja tik knygų pavadinimus, kitos ir atskirų knygų tomų skaičių, vėl kitos įskaito ir brošiūras. O bolševikinės Rusijos B., norėdamos dirbtinai išpūsti savo knygų skaičių, įskaito ir plakatus, skelbimus, atsišaukimus ir, be to, kiekviena jų biblioteka privalo įsigyti po keletą dešimčių ir daugiau egz. visokių propagandinių spaudinių, kurie irgi visi įtraukiami į knygų skaičių. Tuo būdu atskirų Rusijos B. oficialusis knygų skaičius yra keliasdešimt kartų didesnis už tikrąjį.

Didžiausios B. Augščiausiai stovi JAV B.,— žymiausia ne tik JAV, bet ir visoje žemėje Library of Congress Washing-tone. Ji įst. 1800 ir pradėjusi augti iš 1815 įsigytos Thomas Jeffersono B., XIX a. vid. virtusi bendra centrine visos federacijos B., turinti šiuo metu keliolika milionų knygų visų tautų kalbomis su didele aklųjų B. Iš universitetinių B. seniausioji ir itin turtinga yra Harvardo univ. B. Cambridge, Mass., įk. 1638 ir peržengusi 5 mil. tomų; Yale univ. New Havene, Conn. (įk. 1701) per 3 mil. tomų; Pennsylvanijos U. B. Philadelphijoje, Pa. (įst. 1740); Columbia U. B. New Yorke (įst. 1754); Princetono U. B. New Jersey (įst. 1746); Chicagos U. B.; Cornel U. B. Ithakoj (įst. 1865); Univ. of Illinois Urbanoje (įst. 1867); Stanford U. B,; Univ. of Michigan Ann Arbore; Berkeley U. B.; Minneapolis U. B. Tų B. knygų turtas kiekvienos jau prašoka milioną tomų. Iš JAV viešųjų B. didžiausios New Yorko (per 5 mil.), paskui eina viešosios B. su knygų skaičiumi nuo 3 ligi 1 mil. — Clevelande, Ohio, Chicagoj, III., Los Angeles, Calif.,

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai