Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/482

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Cincinatti, Ohio, Philadelphia, Pa., Detroit, Mich., St. Louis, Mo., Milwaukee, Wise., Baltimore, Md. Gerą vaidmenį vaidina ir privačių asmenų viešam naudojimui įst. mokslo B., pvz. H. E. Huntington Library San Marino, Cal., Newberry L. Chicago (turi ir gražią senų lietuviškų knygų kolekciją), gamtos mokslų B. John Crerar Lib. Chica-goje, J. C. Brown L. Providence R. I., Shakespeare L. Washingtone ir kt. Didžiausioji medicinos veikalų B. yra Surgeon Generals Office Washingtone, D. C. Anglijoje didžiausios B. yra: British Museum Londone (įst. 1759), Oxfordo Bodleiana, Cambridge U. B., Birminghamo viešoji, Edinbourgho nacionalinė B. Prancūzijoje didžiausioji Paryžiaus tautinė B. su per 6 mil. knygų. Nuo 1 ligi 2 mil. knygų turi Paryžiaus univ., l’Institut de France, arsenalo B„ Strassbur-go U. B. Vokietijos B. II pas. kare nukentėjo, nors kitos specialiose slėptuvėse daug knygų sugebėjo išsaugoti. Žymiausios Müncheno U. B., Leipcigo Deutsche Bücherei, Berlyno viešoji ir valstybinė B. (karo metu daugiausia nukentėjo), Göttingeno U. B., Hallės U. B. Austrijoje Vienos tautinė B., Šveicarijoje Züricho centr. B., Olandijoje Hagos kar. B., Amsterdamo ir Leideno U. B„ Danijoje Kopenhagos karaime, Švedijoje Upsalos U. B., Belgijoje Briuselio (Bruxelles) karalinė, Italijoje Florencijoje tautinė, Neapolyje tautinė, Romos tautinė ir seniausioji Italijos B. Vaticana. Ispanijoje Madrido tautinė. Dirbtinai skaičius išpu-čiant, beveik visos Rusijos universitetinės ir centrinės B. paverstos milioninėmis B. popieriuje. C. Amerikoje didžiausioji Meksikos tautinė B., P. Amerikoje Rio de Janeiro tautinė B. Azijoje didžiausios Kioto U. B. ir Tokio karalinė ir U. B. Dabar priskaito-ma ligi 100 B., kuriose yra ne mažiau kaip po 1 mil. knygų.

Viešųjų B. įstatymai. Iš didesniųjų B. visuotiniam skaitytojui seniau tik mažoji dalis tebuvo prieinama. Pirmosios viešosios nemokamos B. pradėta steigti Anglijoje, kai'ten tos rūšies B. steigti 1850 buvo įvestas specialus B. mokestis, lygus 1 penny nuo 1 sv. st. sumokamųjų mokesčių. Atskiroms savivaldybėms šį mokestį įvedus, buvo sudarytas fondas, iš kurio ir pradėtos steigti tos viešosos B. —• public library. Anglijos pavyzdį pirmas paėmė JAV Bostonas, Mass., 1854 steigdamas pirmąją viešąją B. Ilgainiui jos apėmė visą kraštą. Specialų B. mokestį buvo įvedusi ir Japonija. Tik ten viešosios B. buvo organizuotos daug siauresniu mastu. Europos valstybėse, be Anglijos, ligi I pas. karo pabaigos niekur bendro viešųjų B. įstatymo nebuvo. Jų kūrimas buvo paliekamas savivaldybių, visuomeninių bei politinių organizacijų ar privačių asmenų iniciatyvai. Jų daug buvo pristeigta. Kiekviena buvo tvarkoma vis kitu principu ir kitais grynai ideologiniais pagrindais. I pas. karui pasibaigus, 1919 VII 22 Čekoslovakija buvo paskelbusi įstatymą apie viešųjų B. tinklo įvedimą visoje valstybėje. Ligi 1929 šis įstatymas buvo galutinai įgyvendintas, per 15.000 viešųjų B. įsteigus. II pas. karo metu vokiečiams kraštą okupavus, šis tinklas suiro. Kiek kitais organizaciniais principais viešųjų B. įstatymai buvo paskelbti 1921 Belgijoje, 1922 Bulgarijoje, 1923 Danijoje, 1924 Estijoje, 1927 Suomijoje.

B. technika. Sunkus B. veikimo klausimas yra B. patalpos įrengimas. Senosios B. sau specialių patalpų neturėjo. Knygos buvo sudedamos ten, kur joms vieta atsirasdavo; taip pat ir skaitytojams. XVII—XVIII a. atsiradus didesnėms privačioms, paskiau ir valstybinėms B., kartais joms buvo statomos ir specialios patalpos, kurių pagrindas didžioji salė, ligi lubų knygomis apstatyta, su vietomis skaitytojams salės viduje. XIX a. pirmosios JAV, plėsdamos savo B. tinklą, nustatė ir naujosios B. statybos principus, nors ir jie, bibliotekų knygų skaičiui ir skaitytojų skaičiui didėjant ir didžiųjų B. uždaviniams painėjant, ilgainiui keitėsi, technikiniam B. vidaus įrengimui pritaikant modernią techniką. Išskyrus JAV, modernioji B. statyba buvo pradėta tik didžiosioms valstybinėms ir universitetinėms B., bet ir tai tik tuomet, kai senojoje patalpoje nebesutilpdavo nei knygos, nei skaitytojai. Moderniųjų B. planuojamieji pastatai suskirstomi trimis kompleksais: knygynas, arba magazinas (sandėlis), patalpos skaitykloms, ir B. personalo tarnybinės. Tarp jų nustatomas tam tikras ryšys. Jos planuojamos taip, kad reikale būtų galima plėsti.

Techninis B. įrengimas yra labai įvairus ir žymiai pareina nuo bendrosios atitinkamo krašto technikos pažangos. Geriausiai tai pasiekta JAV. Katalogizavimo ir knygų dėjimo lentynose sistema ten visur suvienodinta. B. personalas yra išmokomas specialiose mokyklose, o jos visos turi tą pačią sistemą. JAV bibliotekoms techninį darbą žymiai lengvina ir tai, kad Library of

Kongreso biblioteka Washingtone

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai