Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/484

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Iš privačių B., susikūrusių 1831 — 1863 laikotarpyje, didžiausia buvo Raudondvario Tiškevičių B., kuri po I pas. karo buvo išvežta į Lenkiją. Apie 8.000 likusių senų knygų, kad jų lietuviai Lietuvai nepaimtų, savininko buvo parduota vokiečių knygininkui, kuris jas atidavė V. D. U. bibliotekai. Kita privati B. kun. Jono Krizostomo Gintilos Alsėdžiuose turėjo ligi 40.000 tomų ir 1857 jos savininkui mirus, testa-mentiškai buvo padalinta tarp Kretingos vienuolyno B. ir Varnių (vėliau Kauno) kapitulos B., o dalis buvo palikta giminėms, kurie ją sistemingai naikino ir liekanas apie 1912 Petrapilio bukinistui atidavė. Dalis buvusių dvarų B., kurių po sukilimo rusų valdžia nekonfiskavo, jų savininkų sąmoningai gabenama į Varšuvą, Krokuvą ar Lvivą. Iš dalies jų buvo sudaryta lenkų emigracinė tautinė B. Rappersvylije Šveicarijoje, po I pas. karo iškelta į Varšuvos tautinę B., kuri buvo sunaikinta II pas. karo metu. 1863—1864 sukilimo Lietuvoje organizatorius J. Geištoras, grįžęs iš tremties, Kėdainių aps. Ignacogrodo savo turtingą B. iškėlė į Varšuvą ir pavertė antikvariatu. Grynai lietuviškas B. buvo sudarę S. Daukantas ir M. Akelaitis. Daukantui mirus, jo B. buvo saugoma Kiviliuose pas Kaunec-kius, kurie, susikūrus L. M. Dr. Vilniuje, ją ten atidavė. O Akelaičiui pabėgus į užsienį, jo B. per rankų rankas ėjusi, pateko lenkų kalbininkui J. Karlavičiui.

1850—1863 laikotarpyje vysk. Valančiaus iniciatyva visoje žemaičių vyskupijoje buvo organizuota dekanalinės B., kurių uždavinys buvo kelti bendrąjį ir teologinį kunigų išsilavinimą. Bet būdamos sudarytos vien iš lenkiškų knygų, jos ilgai palaikė klebonijų lenkiškumą. .Nors ir per 1863 sukilimą jos nukentėjo, bet kitur jų liekanos buvo išsaugotos ir XX a.

XIX a. 50-siais metais Lietuvos miestuose suskasta kurti lenkiškos vad. visuomeninės B., kurios visos po 1864 buvo rusų likviduotos. Vilniuje prie archeologinės komisijos ir muzėjaus tuo pačiu laiku buvo įk. B. ligi 20.000 tt., kuri visa 1867 buvo įjungta į Vilniaus vieš. B. Po 1864 sukilimo likvidavus daugumą vienuolynų ir privačių B., 1866 visoje buv. Kauno gub. teliko 8 mokyklinės B., Kauno kun. seminarijos, iš Varnių perkelta 6420 tt. B. (jų tarpe 60 egz. 20-ties lietuviškų knygų), Ž. Kalvarijos domininkonų (975 tt.), Raseinių domininkonų (1088 tt.), Kretingos pranciškonų (3000 tt.), Telšių bernardinų (632 tt.). Ž. Kalvarijos, Raseinių ir Telšių vienuolynų B. po to greit buvo irgi konfiskuotos. Uždarytųjų B. vietoje rusai pradėjo kurti rusiškąsias prie mokyklų. Nuo XIX a. pabaigos, įtaisius degtinės monopolį, prie vad. arbatinių liaudies rusifikacijos reikalui rusai puolė steigti tariamąsias viešąsias B. Tik niekas jomis nesinaudodavo. Visą tą rusifikacijos darbą per B. turėjo apvainikuoti 1865 įkurta ir 1867 pradėjusi veikti Vilniaus vieš. B., sudaryta iš konfiskuotųjų vienuolyninių ir privačiųjų (T. Narbuto, I. Onaceyičiaus, Platerių, čapskio ir kt.) B.,

Vilniaus universiteto biblioteka

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai