Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/485

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


vėliau nuolat papildinėjama vien rusiškomis knygomis. Ligi I pas. karo ji su duble-tais turėjo ligi 300.000 tt. 1915 visos vertingesnės jos senienos buvo išgabentos į Rusiją. 1919 rudenį ji virto lenkų Vilniaus univ. B., dabar jau daugiausia papildinėjama lenkiškomis knygomis. Prieš II pas. karą ji turėjo apie 350.000 tt. ir per 100.000 dubletų. 1939 rudenį vėl rusų apiplėšta, nuo 1939 XII jau buvo lietuvių Vilniaus univ. B., pačių lietuvių žymiai praplėsta ir peržengusi 1/2 miliono tomų.

Spaudos draudimo laikais, ypač nuo Aušros laikų, pradėta kurti slaptos lietuviškos B. Didžiausią 80-siais metais buvo įkūręs S. Didžiulis Indrioniškio vi. Griežionėliuo-se. Savo slaptas B. įkūrė liet. studentų dr-jos Petrapilyje, Maskvoje ir Dorpate (Tartu). 90-jų metų pradžioje buvo įkurta slaptoji gimnazistų B. Šiauliuose, saugojama Zubovų. Kaimuose besikuriančios slaptosios jaunimo organizacijos (Sietynas, Artojų draugystė ir kt.) platino knygas ir steigi-nėjo mažas kaimo B. Kad ir policijos gaudomos, kitur ir naikinamos, jos suvaidino didelį kultūrinį vaidmenį mūsų kaime. Tilžėje buvo įkurta legali Birutės draugijos B., nuo Aušros laikų veikusi ir surinkusi retą liet. knygų kolekciją, 1907 atiduotą Lietuvių Mokslo Dr. Vilniuje. 80-jų metų pradžioje įkurta vokiečių Tilžėje vad. Lietuvių Literatūrinė Draugija (Littauische Lit-terarische Gesellschaft) sudarė didelę lituanistinę B., kuri, po I pas. karo draugijai susilikvidavus, buvo atiduota Karaliaučiaus universitetui.

Spaudą leidus, vieną kitą lietuvišką B. ir legaliai pavykdavo įkurti. Reikšmingiausia buvo 1907 įst. Lietuvių Mokslo Draugijos B., sutraukusi didesnius dr. J. Basanavičiaus, Tilžės Birutės, S. Daukanto, Amerikos Lietuvių Susivienijimo, Užsienio Lietuvių Sandoros ir kt. kolekcijas. Paskiau ji sistemingai buvo vien aukomis papildoma. Ligi 1939 pasiekė 42.000 tt. (lenkų okupacijos laikais ji buvo lenkų nežmoniškai apiplėšta). Ligi įsikūrus V. D. U. bibliotekai, ji buvo vienintelė B., tinkama lituanistinėms studijoms. 1941 ji buvo įjungta į vad. Liet. Mokslų Akad. B. Didesnės B. buvo įk. Kaune — Lietuvių Katalikų B. ir Šiauliuose vad. visuomenės B., sudaryta daugiausia iš lenkiškų, rusiškų ir lietuviškų knygų, 1915 išgabenta į Rostovą prie Dono, Ukrainoje, o ten geležinkeliečių išgrobstyta. Buvo įkurtos ir kelios abonementinės B. miestiečiams.

Lietuviškam kaimui B. aprūpinti 1905 pabaigoje P. Bugailiškio iniciatyva buvo įk. Lietuviškų Knygynėlių Draugija, sudariusi keliolika kilnojamųjų slaptų bibliotekėlių, vėliau virtusių slaptųjų kaimo jaunimo organizacijų B. M. Lietuvoje jaunimo organizacijos kūrė savas pastovias B., o 1905 Fridrikas Bajoraitis buvo įsteigęs ir „Lietuvių keliaujantį knygyną”.

Tuo pačiu metu Vilniuje buvo įsteigta lenkų mokslo mėgėjų draugijos B., 1939 turėjusi ligi 80.000 tt., ir privati T. Wrob-levvskio B., paskiau paversta viešąja (1939 ligi 180.000 tt.). 1940—1944 tos abidvi B. buvo įjungtos į Mokslų Akademijos B.

Nepnkiausomajai Lietuvai atsikūrus, pradžioje viesosios B. buvo kuriamos daugiausia privačios ir visuomeninės iniciatyvos. 1919 įkurus Valstybinį Centralinį Knygyną (veLau pavadintą V. C. Biblioteka) ir keletą jo skyrių apskrities miestuose, mėginta sudaryti valstybinių viešųjų B. tinklo užuomazgą. 1932 tų V. C. B. skyrių tebuvo 12. Ilgainiui visi šie skyriai virto savarankiškomis, tiesioginėje Švietimo Ministerijos žinioje esamomis B., o ne V. C. B. skyriais. 1940 pradžioje jų buvo 135, o 1940 projektuota jų dar 110 įkurti, kurių 32 Vilnijoje. Tačiaus okupacijos tai sutrukdė. V. C. B. 19.39 turėjo per ¿0.000 tt. Iš senojo, uždaro tipo B. Tarpdiecezmė Kauno seminarijos B. turėjo apie 26.000 tt. ir apie 7.000 jos globojamos Kauno Kapitulos B., Kretingos vienuoiyno B. apie 3.000, Marijonų B. Mari-jampoieje, arkiv. Jurgio Matulaičio (Matulevičiaus) įk., turėjo ligi 50.000 tt., jų tarpe gausius lituanistikos rinkinius, Telšių kun. seminarijos ligi 7.000 tt. ir Vilkaviškio kun. sem. apie 5.000 tt. Senojo tipo B. buvo ir Baiošeno abonementinė B. su 40.000 rusiškų knygų. Bendrųjų mokslo B. buvo VDU B. su fakultetinėmis 1939 turėjusi per 300.000 tt., Žemės Ūkio Akademija Dotnuvoje apie 30.000 tt., Veterinarijos Akad. B. apie 2.000 tt., Lituanistikos Instituto ligi 2.000 tt., Vyt. D. Kultūros Muzė-jaus ligi 4.000 tt., Kauno Valstybinės Konservatorijos ligi 4.000 tt., ir kt. Be to, Kaune buvo visa eilė atskirų tarnybinių B. prie visų ministerijų. Centrinė kariuomenės B. su 105 skyriais dalyse turėjo ligi 180.000 tt. Vidurinių ir pradinių mokyklų B. 1939 buvo 2316 su 910.407 tt. Kadangi mokyklų B. daugiausia vaikams buvo skiriamos (taigi negalėjo patenkinti kaimo skaitytojų iš suaugusio jaunimo), tai kaimo jaunuomenei į talką ėjo įvairios visuomeninės B. 1939 Lietuvos Šaulių Sąjunga turėjo 230 B. su 30.000 tt., Pavasarininkų Federacija 500 B. su 40.000 tt., Jaunųjų ūkininkų Ratelių Sąjunga turėjo per 1000 B. su 113.000 tt., Jaunosios Lietuvos Sąjunga 245 B. su apie 70.000 tt., Jaunimo Sąjungos B.prieš 1934 buvo apie 100 su 30.000 tt. (bet visos jos buvo likviduotos ir įjungtos į kitų ideologinių organizacijų jaunimo B., kaip ir kultūros būrelių B.). Tuo pačiu metu Klaipėdos krašte, dar prieš vokiečių okupaciją, buvo šios lietuviškos B.: Aukuro dr-jos su 6.000

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai