Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/495

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


žmona ir visuomenininko Kipro B. motina. Per 20 metų su viršum policijos sekama ir saugoma, sugebėjo susižinoti su savo vyru, dažnai eidama pėsčiomis arba važiuota važiuodavo į tolimas vietas su juo pasimatyti ir pasitarti ūkio,beaugančių vaikų ir knygų reikalais. Daug metų išlaikė nuolatinį, nesibaigiantį karą su rusų policija, žandarais, prokurorais ir kaikuriais nesusipratusiais kaimynais skundėjais, nes už jos vyro sugavimą valdžios buvo paskirta didelė dovana. Vokiečiams okupavus Biržų kraštą, B. kaip tremtinė atsidūrė Petrapilyje, o vyras, liko Lietuvoje. 1918 pavasarį ji grįžo Lietuvon, jam jau prieš kelis mėnesius mirus.

P. Ruseckas Knygnešys. I. 1926.

Bielinis 1) Alfonsas (apie 1905 Švenčionių aps. Tverečiaus par. Latakiškės k. — 1941 Vilniuje) tautosakos rinkėjas. Baigė Vilniaus lietuvių gimnaziją ir lenkų Vilniaus univ. Dirbo instruktoriumi šv. Kazimiero dr-je Vilniuje, mokytojavo Vytauto D. gimnazijoje Vilniuje (lotynistas). Studentaudamas pats rinko tautosaką ir kitus tam reikalui 1925 organizavo, subūręs folklorininkų kuopą, apie 100 asmenų. Tautosakos rinkimo darbe buvo Basanavičiaus dešinioji ranka. 1928 Lietuvių Tautos IV t. 2 kn. buvo išspausdintos B.1923 surinktos Latakiškių dzūkų dainos (iš viso 145) su pridėtu dr. Basanavičiaus parašytu tų dainų apibūdinimu. Nuo 1927 buvo Lietuvių Mokslo Dr. bibliotekos vedėjo padėjėjas.

1939 B. suredagavo vienkartinį leidinį Mūsų Žygiai. Prof. Mannsikkai padėjo rinkti Vilniaus lietuvių tautosaką.

2) Andrius (g. apie 1853 Biržų aps. Radviliškio vi. Purviškių vs. — apie 1900 Jarenske, Viatkos gub., Rusijoje) knygnešys, jaunesnysis Jurgio B. brolis, sūnus Petro Jakulio, vėliau pradėjusio vartoti B. pavardę. Jaunas būdamas, gyveno Rygoje, paskiau emigravo į JAV, kur jam neblogai sekėsi. Bet brolio Jurgio kviečiamas į kovą už lietuvišką knygą įsijungti, grįžo Lietuvon ir apie 1893 prisidėjo prie Garšvių knygų gabenimo ir platinimo organizacijos. 1895 su knygomis suimtas, buvo laikomas Šiaulių kalėjime. 1896 V 14 buvo iš kalėjimo paleistas, bet administracijos nubaustas ištrėmimu j Viatkos guberniją. Pasinaudojęs proga, B. pabėgo į Vokietiją iš jos keliauti į JAV. Bet kelionėje jam susižeista koja buvo amputuota, ir vokiečių policija žmogų išdavė rusų valdžiai. Ta jį tuojau 3 metams ištrėmė į Jarenską, Viatkos gub. Čia jis greitai ir pasimirė.

P. Ruseckcis Knygnešys I 1926.

Jonas (1882 Švenčionių aps. Tverečiaus vi. Pošiūnų k. — 1942 ten pat) vilniečių visuomenės veikėjas, vargonininkas. Ilgiausiai vargonininkavo Adutiškyje, lenkų oku pacijos laikais platindamas lietuvių spaudą, organizuodamas vaidinimus, kuriuos dažniausiai pats ir režisuodavo (organizavo 50 vaidinimų, o režisavo 30). 1930 Adutiškyje įst. šv. Kazimiero dr-jos skyrių. Rinko tautosaką, užrašė lig 450 liaudies dainų su melodijomis, daug šokių ir kaimo žaidimų.

4) Jurgis (1846 III 16 Biržų aps. N. Radviliškio vi. Purviškių vs. — 1918 1 18) vadinamas „knygų karaliumi”, žymiausias spaudos draudimo gadynės knygnešys, pirmas pradėjęs skelbti ir Lietuvos nepriklausomybės idėją. 1868—1870 privatiškėi mokėsi Šiauliuose ir Mintaujoje, o Rygoje baigė vokiečių pradžios mokyklą. Dar visai jaunas įsitraukė į kovą už lietuvišką knygą, o nuo 1873 ėmė veikti prieš rusų administracijos režimą valsčiuje, prieš rusų mokyklą ir prieš tuos dvarininkus, visų pirma prieš Karpius, kurie dar prieš baudžiavos panaikinimą savo baudžiauninkus sąmoningai paleido į laisvę be žemės, ir todėl , baudžiavą naikinant, savo anksčiau valdytos žemės šie nebeatgavo ir pasiliko bežemiais.

Jau turėdamas ryšių su M. Lietuva, aplankė vyskupą Valančių, tuomet jau buvusį parašiusį savo politines brošiūras. Jas B. nugabeno į Maž. Lietuvą kartu su vysk. Valančiaus jam įduotais keliais tūkstančiais rublių toms ir kitoms knygoms spausdinti. Tuos pinigus jis perdavė Tilžės katalikų kunigui Zabermanui, kuris ir išvystė didelį lietuviškų tikybinių knygų spausdinimą; Po kelerių metų visą tą knygų įmonę pavedė vokiečiui spaustuvininkui Reylende-riui. 1885 drauge su K. Ūdra, V. Kazanaus-ku, J. Nateckiu, Račiūnu ir J. Sakalausku Garšvių kaime prie Vadaktėlių bžnk. įkūrė vėliau išgarsėjusią Garšvių knygų platinimo organizaciją. Ūkį perdavęs žmonai, pats nusistatė knygas gabenti ir platinti ir tautišką propagandą varyti. Beveik per 40 metų jis pats vienas perkėlė per sieną ir šioje pusėje išplatino kone pusę visų tuomet išspausdintų lietuviškų knygų ir laikraščių (Išliko užrašai apie M. Lietuvoje jo imtųjų knygų skaičių). Pasiekdavo ir tolimiausius Lietuvos kampus. Kurį laiką buvo net suorganizavęs ir prenumeratoriams reguliariai pristatydavo lietuviškų periodinių leidinių. 1889 jis aplankė Belgiją, kur išspausdino kažinkokį Lietuvos žemėlapį, kurį jam prie valstybių sienos konfiskavo vokiečiai. Vėliau nuvykęs Paryžiun, pateko į tautinį lenkų kongresą, kuriame griežtai parei-

Jurgis Bielinis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai