Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/501

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


nestuotas. Nuo 1905 rudens apsigyveno Šiauliuose. Su dr. K. Griniumi ir P. Višinskiu dalyvavo Maskvoje Rusijos savivaldybių atstovų suvažiavime. Priešingas to laiko LSDP taktikai, aktyviai dalyvavo rinkimuose į Rusijos dūmą. iNuo 1906 Šiaulių Gubernijoje A. Zubovienės dvarų ūkio vedėjas, kartu dalyvaudamas visame Šiaulių visuomeniniame darbe. Vokiečiams Šiaulius užėmus, 1915 išvyko į Petrapilį, kur kartu su M. Januškevičiumi, V. Zubovu įsteigė laikraštį Naująją Lietuvą. Buvo vienas iš šešių Lietuvių Tarybos Rusijoje pirmininkų ir vienas iš 1917 lietuvių seimo Petrapilyje pirmininkų.

Petrapilyje 1917 revoliucijai prasidėjus, B. II 2 atvedė valstybės dūmon pirmąjį sukilusį pulką, ir tai iš dalies nulėmė revoliucijos eigą. 1917 IX dalyvavo Rusijos mažumų suvažiavime Kieve. 1918 Lietuvių liaudies komisariate Maskvoje vedė likvidacijos skyrių, ruošusį viso karo metu iš Lietuvos išvežto turto grąžinimą. 1919 I — IV 15 Vilniuje žemės ūkio komisaras. Lenkams Vilnių užėmus, slaptai atėjo į Kauną. Čia 1919 IX -— 1923 dirbo geležinkelių valdyboje. Stojęs į LSDP, buvo Kauno, vėliau Šiaulių mst. ir tarybos nariu. Šiauliuose buvo vienas iš organizatorių ir ilgai pirmininkavo Kultūros Švietimo Draugijai; vienas iš Kultūros žurnalo leidimo vadovų; vienas iš Sietyno leidyklos steigėjų. Ekonominiais, savivaldybių ir politikos klausimais bendradarbiavo liaudininkų ir socialdemokratų spaudoje, taip pat Kultūroje, Sietyne, Technikoje ir Ūkyje.

Bielsikis-Elskis Albinas (g. 1926 VIII 21 Kaune) 1944 baigė Kaune gimn., 1946-1947 studijavo architektūrą Darmstadto augšto-joje technikos mokykloje, 1949 baigė Freiburgo i. Br. meno mokyklą, 1949 atvykęs į JAV, ligi 1952 dirbo vitražų studijoje Chi-cagoje, piešė dekoracijas Chicagos lietuvių dramos teatrams (Svetimos plunksnos, Raketa į mėnulį, Živilė, Anna Christie ir kt.), nupiešė kelis knygų viršelius Terros leidyklai. 1951 dalyvavo Chicagoje modernaus religinio meno parodoje.

Bielskus 1) Vincas (1871 IX 7 Marijampolės aps. ir vi. Balsupių k.) knygnešys, visuomeninkas. 1889 baigęs Marijampolės gimn. 4 klases, ūkininkavo. Jo ūkis buvo centras lietuvių spaudai platinti. Ši buvo čia knygnešio Kancleriaus gabenama ištisais vežimais. 1892 su keliais kitais įst. Marijampolės pirmą lietuvių krautuvę, kuri pasidarė lietuvių veikėjų priedanga slaptojo darbo reikalams aptarti. 1894 Sietyno dr-jos iždininkas. 1897 buvo žandarų suimtas ir tik už didelį užstatą ligi teismo paleistas. .1899—1907 vertėsi Marijampolėje prekyba. 1907 buvo vienas iš lietuvių ūkininkų Žagrė draugijos steigėjų, būdamas jos valdyboje ligi I pas. karo. Spaudą leidus, nuo 1904, pasirašydamas Kartus, bendradarbiavo lietuvių spaudoje. 1917 lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis. 1918—1929 Marijampolės aps. tarybos narys, vėliau Marijampolės žemės ūkio tarybos ir valdybos pirmininkas.

2) Pijus (g. 1880 I 11 Marijampolės aps. ir vi. Balsupių k.), Vinco (1) brolis. Mokėsi Marijampolės gimn. ir Seinų kunigų sem. 1903 įšvęstas kunigu, 1904 —1910 studijavo Friburgo ir Louvaino univ., kuriame gavo filosofijos dr. laipsnį. Iš užsienio bendradarbiavo Draugijoje, Šaltinyje, Viltyje. 1910 rudenį Lietuvon sugrįžęs, ligi 1914 buvo Seinų sem. prof. 1911 atskirai Lietuvio slapyvardžiu išsp. Lietuva, tėvynė mano, aš tave myliu ir už tave žūsiu. 1915 evakuotas į Tambovą, kur 3 metus vadovavo Žiburio dr-jos mergaičių gimnazijai. 1918—1919 vėl Seinų sem. prof. 1919 VI 16 iš Lietuvos deleguotas į Paryžiaus taikos konferenciją Lietuvos delegacijos nariu. iNuo 1920 III .1 Lietuvos užsienių min. patarėjas, narys delegacijos sienoms su Latvija nustatyti. Nuo 1921 IV 10 ligi 1940 buvo Respublikos Prezidento kanceliarijos viršininku.

Bienė Ašmenos aps. upelis, Merkio (Nemuno) deš. intakas, 9,6 km ilgio. Prasideda 4 km į pietvakarius nuo Medininkų miestelio.

Bienemann Friedrich (1839 Rygoje—1903 Strassburge) Pabaltijo vokiečių istorikas. 1880—1887 redagavo žurnalą Baltische Mo-natsschrift. Buvo Rygos miesto bibliotekininku, paskiau Freiburg i. Br. universiteto rytų Europos istorijos docentu. Išsp. Briefe u. Urkunden zur Geschichte Liv-lands in den Jahren 1558-1562 (1865-1876), Aus baltischer Vorzeit 1870, Die Ostsee-

Alb. Bielskio vitražas vienoje Los Angeles bažnyčioje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai