Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/513

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


vo oficialiųjų studijų, jis smarkiai pradeda domėtis visuotine literatūra ir net lietuvių literatūra (tiek naująja, tiek ir senąją). Tad nusistato mesti komerciją. Kadangi jau Tartu (Dorpate) pasirodė pirmieji džiovos simptomai, tai vertė jį ir savo sveikata susirūpinti: 1904 išsikėlė į Šveicariją, kur stojo į Ciuricho (Zürich) univ. literatūros studijuoti. Tada bendradarbiavo ir Darbininko Balse. Šveicarijoje gyvendamas, B. buvo vienas iš pirmojo jaunuomenės žurnalo Draugas sumanytojų. Betgi vis labiau toldamas nuo politinio darbo ir politikos, Draugui greitai virtus Kapsuko ką tik sukurtos organizacijos organu, B. toliau jame jau nebedirbo. Tačiau dar 1904 jis suredagavo Darbininkų Balso N. N. 1 ir 2, o 1904 pabaigoje pradėjusiose eiti Vilniaus Žiniose pastoviai bendradarbiavo.

Džiovai visai aiškiai ir pavojingai pasireiškus, B. grįžo Lietuvon, o .1905 vasaros pabaigoje išvyko į Zakopanę, Galicijoje, Karpatų kalnuose. Čia daug rašė, savo beletristinius ir kitus raštus spausdindamas daugiausia Lietuvos Ūkininke ir Vilniaus Žiniose. Tuomet jame įvyko ir vidinė atmaina: tikybinis jausmas jame atgimė. Jį ypač paveikė nuolatinis susirūpinimas savo sveikata ir neišvengiamos mirties laukimas. Ir iš Zakopanės stebėdamas Lietuvos kultūrinį gyvenimą visose jo apraiškose, vis-dėlto tada daugiausia rūpinosi tikybine literatūra, kurią tik vieną iš Vilniaus teiš-sirašydavo.

B. paliko autobiografinių atsiminimų, eilėraščių pluoštą ir nemaža beletristinių kūrinėlių, kurių žymiausias Liūdna pasaka. Savo beletristinius raštus jis pasirašydavo J. B-nas, J. B. Geresnieji jo vaizdai miniatiūros — Keliu, Tikėjimas, Vagis, Laimės Žiburys, žvaigždė, Kliudžiau, Abejonė, Bri-siaus galas, Ubagas, Vieną rudens dieną. Dar jam gyvam esant, atskirai buvo išsp. Įvairūs apsakymėliai 1906, Lazda (ir trys kiti vaizdeliai) 1906, Piestupys, Jonukas 1906, Liūdna pasaka 1907 (su 1908 data).

B. mėgdavo autobiografinio pobūdžio siužetus ir temas, susijusias su vidaus išgyvenimais ir sąžinės balsu. Visus savo vaizdus B. apgaubia lyriška melancholiška nuotaika ir tik jam būdingu skurdumu. Bet juose yra ir epinio vaizdingumo bei plastiškumo. Iš kitų išsiskiria baudžiavos vaizdai — Lazda ir žvaigždė, alpinistinės šveicarų gamtos vaizdai — Ant Uetlibergo giedra ir Pūga kalnuose ir ypač įspūdingas 1863 sukilimo dalyvio valstiečio epizodas— Liūdna pasaka. Pirmais savo vaizdais jis lietuvių literatūros istorijoje priklauso realistų visuomenininkų krypčiai, bet vėlesniais jis artėja į estetizmo bei psichologiz-mo kryptį, pradėjusią reikštis pirmajame po spaudos grąžinimo dešimtmetyje.

1913 buvo išleisti jo Paveikslai, apysakos, eilės. 1917 A. Janulaičio ir J. žiugždos redaguota Beletristika, Parinktieji raštai mokykloms 1937 (pakartoti 1946 tremtyje), Liūdna pasaka 1937 (su Bulakos iliustracijomis; Paryžiaus parodoje tas leidinys gavo aukso medalį). 1947 jo duktė M. Lukšienė parūpino naują jo raštų leidimą.

B. mirus, tuojau buvo kilęs sumanymas jo kūną pargabenti Lietuvon. Tačiau tam būtinam reikalui nebuvo galimybės nei tuomet, nei I pas. karo metu, nei ligi II pas. karo. Spaudos žiniomis, jo kūnas buvęs Lietuvon pargabentas 1953.

A. Janulaitis Biografinė apybraiža (prie 1913 Paveikslų) ; V. Kapsukas (Mickevičius) J. B. biografija 1917; V. Mykolaitis J. B. — židinys 1929 N. 8—9; J. Ambrazevičius Lietuvių rašytojai 1938.

Biliūniškiai Šiaulių aps. Papilės vi. kaimas; seniau palivarkas. 1863 —1864 sukilime vienas iš žemaičių sukilėlių vadų Jonas Stanevičius (slapyvardžiu Pisarskis) 1863 IV 2/14 su ginkluotu būriu sustojo B. palivarke. Rusai prieš jį pasiuntė majoro Svirskio vedamą vorą iš dviejų pėstininkų kuopų ir vieno raitininkų eskadrono. Bet netikėtai juos puolęs, Stanevičius prasimušė, o paskiau grįžo su didesnėmis jėgomis. Nors tuo pačiu metu pastiprinimai rusams ėjo iš trijų pusių — iš Viekšnių, Telšių ir Kuršėnų, visus tuos tris būrius klaidinančiais manevrais Stanevičiui pavyko sulaikyti ir priversti bėgti. Per tas sėkmingiausias to meto kautynes sukilėlių nuostoliai palyginti buvo nedideli. Iš čia Stanevičius paskiau pasitraukė Tryškių link. 1869 vysk. Valančiaus išspausdintame Palangos Juzėje yra įdėtas eilėraštis apie šį „Papilės mūšį” (Paklausykit visi manęs), kurį, galimas dalykas, pats Valančius ir bus parašęs.

S. Zielinski Bitwy i potyczki (1863—1864) 1913.

Biliūnų miškas Kėdainių aps. 256 ha ploto. Vyrauja eglynai su lapuočių priemaiša.

Bill (šen. anglų bille, iš lotynų bulla — raštas, dokumentas). Pradžioje Anglijoje tai buvo kiekvienas antspauduotas raštas, vėliau anglų teisinėje kalboje buvo įvairiai vartojamas. B. reiškia parlamentui atiduotą ir jo svarstomą įstatymo projektą. Tačiau abiem rūmams jį aprobavus ir karaliui patvirtinus, B. virsta įstatymu.

Billbergia Bromeliaceae šeimos gražiažie-džiai augalai, augą daugiausia Brazilijoje, apie 40 rūšių. Dėl gražių žiedų ir margų dengiamųjų lapų kaikurios B. rūšys yra mėgstama kambarių ir šiltnamių gėlė. B. reikalauja drėgmės ir pavėsio. Šiaipjau B. auga ant medžių kaip saprofitai (parazitai).

Billet (pr.) raštas, laiškas. B. de banque — banknotas. B. doux (švelnus laiškas) — meilės laiškelis. Prancūzų teisėje: B. simple — privatus skolos raštelis, B. à ordre — skolos mokėjimo pasižadėjimas, prancūzuo-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai