Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/518

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


B. poezijos kūriniai gali būti suskirstyti į 3 grupes. Pirmąją sudaro Eilėraščiai 1920. Tai daugiausia dar prieš I pas. karą ar jo metu rašytieji dalykai. B. poezija čia reiškiasi dar tradicinėmis lyrikos formomis ir priemonėmis. Be gerų lyrinės poezijos savybių — nuoširdumo, vaizdų ir jausmų darnumo, B. jau tuomet pasireiškė kaip formos virtuozas (trioletuose, vad. ūtomis) ir liaudies nuotaikos, psichikos, iš dalies ir stiliaus, reiškėjas (idilė Gėlės iš šieno, Dukružėlė). Antrąją grupę sudaro Keturių Vėjų laikotarpio eilėraščiai: 100 pavasarių 1926 (abu rinkiniai 1953 išleisti vienam tome, vardu Lyrika, red. J. Aistis). Atsistojęs naujo sąjūdžio priekyje, paskelbęs kovą tradicinėms poezijos kūrybos priemonėms ir visokiai rutinai, B. pasuko ekspresionizmo kryptimi ir davė tikrai naujos mūsų literatūroje formos ir stiliaus bei stiprios ekspresijos kūrinių, darydamas didelę įtaką mūsų vėlesnei poezijai turinio ir formos atnaujinimo atžvilgiu. Pagaliau, trečioji grupė apima K. Alijošiaus slapyvardžiu rašytus eiliuotus kaimiškus feljetonus. Atskirai išėjo Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos 1928, Ir 1.1. 1931, Kriaučius Motiejus 1947. Šiais feljetonais jokių rimtesnių literatūros tikslų nesiekdamas, B. pratęsia panašaus pobūdžio liaudiškos lektūros tradiciją, pradėtą K. Aleknavičiaus rinkiniu: Pasakos, pritikimai, veselios ir giesmės 1861. Ir čia B. susilaukė sekėjų kaimui skiriamoje spaudoje.

Pagaliau B. perėjo į dramą. Jo Atžalynas 1938 susilaukė didelio pasisekimo Kauno valst. teatre. (Išverstas į latvių k. ir statytas Rygoje). Šioje moksleivių gyvenimo dramoje B. iškelia pasiaukojimo už draugą taurumą ir rodo, kad ir vad. prastas darbas nežemina žmogaus. Nuo didaktinio sausumo bei dirbtinumo dramą apsaugo jos jaunuoliškas entuziazmas, gyvenimo tikras vaizdavimas ir gabiai per visą veikalą išlaikoma draminė įtampa. Lietuvos Aide B. išspausdino keletą trumpų scenos vaidinimų: Kai atsarga daro gėdą 1939 ir Mania poliglotica 1940. Rankraštyje liko B. drama Generalinė repeticija (suvaidinta Ha-nau stovyklos Atžalyno teatro tremtyje).

Binoklis (pr. binocle iš lot. binoculus) optiškas prietaisas, pritaikintas abiem akimis žiūrėti; skirtingas nuo monoklio — vienai akiai; žiūronas abiem akimis žiūrėti.

Binokuliarinis pritaikintas žiūrėti abiem akimis, pvz. žiūronas ar mikroskopas.

Binokuliarinis regėjimas. Normaliomis sąlygomis abi akys dalyvauja regėjime ir savaime esti taip pasisukusios, kad žiūrimojo daikto vaizdas atsiduria abiejų akių retinoje ties macula lutea ir apskritai simetrinėse akies dugno vietose. Abu vaizdai sąmonėje susilieja į vieną, ir betkuris daiktas, abiem akimis žiūrint, matyti vienas. Toks B. R. padeda pažinti erdvę ir susivokti atstumuose. Todėl dar jis vadinasi stereoskopinis regėjimas. Kai žiūrint į kurį daiktą, viena akis taiko pro šalį, tai iš vieno daikto jau du matyti (diplopia).

Binomas (lot. ex binis nominibus) arba dvinaris, yra algebrinis reiškinys, sudarytas iš dviejų narių (monomų), surištų galutinio veiksmo ženklu plus arba minus.

Binswanger Ludwig (g. 1881) šveicarų psichiatras, einąs į psichopatologines problemas fenomenologiniu metodu, taip pat besidomįs apskritai žmogaus klausimu (čia egzistencinės filosofijos įtakoje). Išsp. Einführung i. d. Probleme d. allg. Psychologie 1922, Wandlungen i. d. Auffassung u. Deutung des Traumes 1928, über Ideenflucht 1933, Grundformen d. Erkenntnis des menschlichen Daseins 1942, Zur phänome-nolog. Anthropologie 1947.

Bintakys Fricas Martynas (g. 1911 IV 20 Daubaruose). Gimn. baigė Klaipėdoje, mediciną VDU 1940. Medicinos dr. laipsnį gavo Pabaltijo univ., ir ten pat habilitavęsis buvo asso. prof. 1949 buvo to univ. lietuvių rektorius. 1950 atvyko į JAV, ir čia verčiasi gydytojo praktika. Bendradarbiavo VDU ir Pabaltijo univ. leidiniuose.

Binturongas (Arctictis binturong) viverų (Viverridae) šeimos plėšrus žinduolis, vienas iš retųjų žinduolių, turinčių grobiamąją uodegą. Jis turi apie 1,35—1,5 m ilgio, o apie pusę tenka uodegai. Kūnas stiprios sudėties, galva stora, snukis ilgas, kojos trumpos, turinčios stiprius, šiek tiek įtraukiamus nagus. Kailis tankus, kietoko plauko. Plaukas juodas, nors pasitaiko gelsvų ir pilkšvų egzempliorių. B. yra paplitęs Indokinijoje ir Indonezijos salose. Gyvena daugiausia medžiuose. Lėtų judesių.

Bio (gr. bios — gyvenimas) sudėtiniuose žodžiuose: gyvenimo... Pvz. biografija, biologija, bioskopija.

Bioaritmetika dalis statistikos, apskai-tančios vidutinį gimimų, mirimų, santuokų skaičių ir apibendrinančios vidutinį amžiaus ilgį. B. vartojama gyventojų statistikoje ir nelaimingų atsitikimų draudimuose.

Biobibliografija, bibliobiografija, bibliografinis žodynas, kuriame duodama tiktai bibliografija raštų, parašytų apie kuriuos žymius asmenis. Iš dalies tos rūšies yra Goedeckes vokiečių literatūros istorija ir G. Korbuto lenkų literatūros istorija. Lietuvių kalba vieno autoriaus B. paruošė J. Kisinas prie A. Smetonos raštų bibliografijos. Bibliografijos Žinios 1933—1944 turėjo specialų skyrių — biobibliografinius lapelius.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai