Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/532

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


už paimtus jo dvarus. Nusipirkęs Silezijoje Sagano dvarą, pradeda B.-Saganų liniją.

Birrel Augustine (1850—1933) anglų politikas ir rašytojas bei literatūros kritikas. Kaip liberalų atstovas, 1889—1900 ir 1906— 1918 atstovų rūmų narys. 1905—1907 švietimo ministeris, 1907—1916 ministeris Airijos reikalams. Pagarsėjo savo lengvo, bet taiklaus sąmojo kalbomis. Jos davė pagrindą naujam bendriniam žodžiui atsirasti: bi-rrell — su sąmoju kalbėti. Jo straipsniai surinkti: Obiter dieta 1884 ir 1887. Essays about Men, Women and Books 1894, Collected Essays 1922, More obiter dicta 1924, Et cetera 1930. Išl. studiją apie autorių teisę Lectures on the Law and History of Copyright in Books 1899.

Birstelė Latvijoje Liepojos aps. Vartajos (Bartuvos) kair. intakas, 22 km ilgio.

Birštoniškiai Pagėgių aps. Lumpėnų vi. kaimas. Ties B. yra piliakalnis.

Birštonas mineralinio vandens kurortas ir miestelis Nemuno deš. krante prie didžiosios jo kilpos, iš vakarų ir pietų pusių supamas augšto, stataus šlaito.

B. yra sena vietovė. Čia buvusi didžiųjų kunigaikščių medžioklės sodyba ir pilis, kurios nėra išlikę nė pėdsakų. Prancūzų keliautojas Ghillibert de Lannoy 1414 rado Vytautą D. su žmona ir dukterimi Anastazija Sofija, Maskvos did. kunigaikštiene, ir dukraite Ona gyvenantį laikinai Posur pily. Kaikas spėja tai buvus B., nors kiti (pvz. P. Klimas, Praeitis II, 122—123) linkę Posurą laikyti Punia. Kryžiuočių kelių vadovuose (Wegebericht) B. minimas kaip sodyba prie sūraus vandens. 1473 žiemą čia buvo pasislėpęs nuo maro epidemijos Kazimieras Jogailaitis su šeima. 1643 Vladislovas TV dovanojo B. bažnyčiai 7 kaimus. B. priklausė Punios seniūnijai. Iš Prienų bažnyčios fundacijos akto žinoma, kad 1609 B. bažnyčia buvo pasenusi ir begriūvanti. B. parapija ėjo abiem upės pusėmis. Iš upės kair. pusės kaimų 1609 buvo sudaryta Prienų parapija, o B. bžn. buvo paversta Prienų parapijos filija. Vėliau kažkodėl B. bažnyčia visiškai išnyksta: ar nebus sudeginta Maskvos kariuomenės, kuri 1655 Lietuvoje viską dūmais leido ir žmones žudė ar Sibiran trėmė. Net ir 1674 vizitacija B. bžn. nemini; jos nėra nė 1744 bažnyčių sąraše. Medinė bžn. buvo pastatyta 1787 Prienų seniūno K. Sapiegos lėšomis ir išpuošta 1791 kun. (vėliau vysk.) M. Kapavičiaus pastangomis.

Nuo XIX a. pusės B. žinomas kurortas. Ties B. Nemunas susilanksto trilinkas 3 km platumo erdvėje. Deš. upės krantas čia labai šaltiniuotas, bet tik keliose vietose trykšta mineralinio vandens versmės. Jos yra 3 grupių: 1) Senosios versmės Drusk-upio slėnyje, kurorto parke, iš viso 7 žiotys. Jų vanduo surenkamas mediniais vamzdžiais į kolektorių — medinę palapinę. 2) Vytauto (seniau Viktorijos) versmė ties Vytauto kalnu, prie pat iNemuno tėkmės; įrengtas betoninis šulinys ir banginio galvos pavidalo žiotys, bet didesnė vandens masė nuteka į Nemuną šalia įtaisytųjų žiočių. 3) Birutės (seniau Lidijos) versmė su silpnai mineralizuotu vandeniu. Pirmųjų dviejų grupių vanduo trykšta iš gelmių ir turi beveik pastovią temperatūrą (8,4^9°C) bei vienodą debitą. Birutės versmės vanduo iš augštesnių sluogsnių, o jo debitas bei mineralinė sudėtis nepastovūs. Visos svarbesnės versmės kartu duoda 3,19 l/sek., arba 276 m3 per parą. Mineralinių medžiagų 1 litre yra apie 7 g. Per parą jos duoda 1930 kg mineralinių druskų, per metus ligi 700 tonų. Vytauto versmės mineralinėje sudėtyje įeina: Na kationai 55%, Ca kationai 24%, Mg kationai 15% ir nežymūs kiekiai kalio, geležies ir liti j aus; C1 anionai 76%, SO4 16%; nežymus kiekis HCO3 ir pėdsakai jodo su bromu. Visų versmių reakcija silpnai šarminė. Anglies dvideginio (palaido ir bikarbonatuose) 0,04; sausų liekanų prie 105° C 7,84; pastovus kietumas 121°. Gydomosios galios turi ir durpinės kilmės purvas, arba dumblas. Mineraliniu vandeniu gydytis pradėta 1846, 1856 įsteigtas kurortas. Anksčiau veikė Stakliškių kurortas, kuriam sudegus, ligonys pradėjo naudotis B. versmėmis. 1851 versmių vandenį tyrė Vilniaus univ. prof. Adolfas Abichtas, dr. Povstanskis ir prov. J. Kuševičius. 1861 jau būta 18 namų svečiams ligoniams apsistoti, įtaisytos vonios, pasilinksminimų salė. 1874 Ig. Kvinta nupirko Vilniaus konsistorijai priklausiusį žemės sklypą (17 ha) ir ėmėsi pats tvarkyti kurortą. 1878 dr. Radeckis aptiko Vytauto versmes. 1905 gaisras sunaikino B. miestelį ir kelias vilas. 1906 Kvinta B. iškeitė su Millei’-Kochanovskiene į Šlapaberžės (Dotnuvos vi.) dvarą. Naujoji savininkė įtaisė motorinį siurblį vandeniui siurbti, praplėtė kurorto pastatus. 1909 pastatyta mūrinė bžn. I pas. kare kurortas sunkiai nukentėjo. 1924 B. perėmė Lietuvos valstybė ir perleido ekspluatuoti Raudonajam Kryžiui, kurio vadovybėje B. tapo mo-

Birštono bažnyčia 1861 (Syrokomlės-Kondratavičiaus piešinys)

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai